show01
Senamiestis
Utenio aikštė
Centras
Skulptūra "Vaivorykštė"
Vyžuonos parkas
Sporto arena
Dauniškis
Dauniškio parkas
Dauniškis
Dauniškio ežeras
Dauniškis
Paminklinis akmuo miesto įkūrimui
Dauniškis
Kultūros centras
Senamiestis
Vyžuonėlio ežeras
Aukštakalnis
Auikštakalnio daugiaaukščiai
Aukštakalnis
Oro balionų fiesta
Dauniškis
Dauniškio ežero fontanas
Dauniškis
Dauniškio ežeras
Dauniškis
Dauniškio ežero tiltas
Joninės – šventė, švenčiama birželio 24 dieną, taip pat naktį iš birželio 23 į 24 dieną, maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.
Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir panašiai. Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių – kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės.
Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Per Jonines paprastai spręsdavo apie derlių: jei per Jonines "kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio". O "jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir moteriškėlės". Šie liaudiški spėjimai ėjo iš lūpų į lūpas šiaurinėje Žemaitijoje bei pietinės Latvijos žemėse. Mokslinių tyrimų, patvirtinančių šiuos spėjimus, nebuvo atlikta, bet žemdirbiai pripažįsta, kad Joninių lietus derliui labai naudingas.
2003 metais Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena. Tai, kad įstatyme minimas tik Joninių vardas, sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti krikščioniškas Jonines ir senąsias vasaros saulėgrįžos šventes. Šiandien pavadinimai Joninės ir Rasos dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau yra teigiančių, kad Joninės – daugiau masių šventė, neretam besisiejanti su triukšmingomis linksmybėmis ar išgertuvėmis, o Rasos – tegu ir neadekvati, bet reikalinga senųjų tradicijų tąsa.
Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24 dieną sveikinti Jonus ir Janinas. Jie neretai puošiami vainikais. Rengiamos masinės Joninių šventės, ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą, dažnai vadinamą "Lietuvos Jonų ir Janinų sostine". Originaliai pažymimas vasaros lygiadienis Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje: organizuojamas Jonų traukinys į Joninių šventimą Rekstino miške (Panevėžio rajone). Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos – imituojamos apeigos, buriama, tačiau ir sveikinami Jonai.
Uteniškius, susirinkusius prie Dauniškio ežero linksmino – Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio "Vieversa" šokėjai, Utenos mokytojų liaudiškų šokių grupė "Levindra", Utenos kultūros centro folkloro ansamblis "Utauta", Utenos kultūros centro Daugailių skyriaus kapela "Daugailių berniokai" ir liaudiška kapela "Indraja", Liaudiškos muzikos kapela "Muzikontai iš pa Utenas", liaudiškos muzikos kapela "Fortūna", liaudiškos muzikos kapela "Gija", svečiai – Molėtų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela "Luokesa" ir Anykščių kultūros centro kapela "Grieža".
Informacijos šaltiniai: dalis teksto - Vikipedija.