2017 m. lapkričio 20 d. pirmadienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

Istorija Mūsų Lietuva. Utena
( Balsų 3 )

Po Krauzo Utenos dvarą 1892 metais nupirko plento statybos rangovas Balsevičius, kurio paskutinis įpėdinis buvo Aleksandras Balsevičius. Tada dvare buvo apie 3000 dešimtinių žemės (iš jų 674 dešimtinės miško). Balsevičiai atkūrė senąjį Utenos dvarą, įruošė gražų sodą - parką su daugybe veismedžių ir dekoratyvinių medžių, pastatė raudonų plytų dviaukštį mūrą su dailiomis baltomis kolonomis, išvedė kelius ir takus; dvaro rajone atsirado neblogų ūkio pastatų, o žemai, prie upės, didžiulis degtinės bravoras. Valstiečiai iki I pasaulinio karo mokėjo dvarui činšą; taip pat ir miestelėnai, nes visa Utena buvo ant dvaro žemės. Dvaro žemė buvo išdalinta tik nepriklausomybės metais.

1863 metais sukilimo metu, kovojant prieš rusų imperializmą, prie sukilėlių prisidėjo ir kiek uteniškių, tačiau sukilimas ne taip stipriai reiškėsi pačioje Utenoje, kiek kitose apskrities vietovėse. Nukentėjo kai kurie dvarininkai, ir klebonas kunigas A. Vyšniauskas.

Pirmoji Romos katalikų bažnyčia, pagal žmonių padavimus, buvusi prie Utenio (Norkūnų) piliakalnio, senosios lietuvių šventovės vietoje. Jos vietą ženklinę devyni šaltiniai. Norkūnų kaimo žmonės ir mūsų laikais rodydavo bažnyčios vietą, pamatus. Pagal padavimus Utenos miestas buvęs didelis, ir jame buvusios net kelios bažnyčios.

Visai tikra, kad 1416 metais didysis kunigaikštis Vytautas, ar kas kitas jo pavedamas, pastatė Utenoje pirmąją bažnyčią. Jos vietą dabar sunku atsekti. Nežinomos antrosios (gal būt, ir trečiosios) bažnyčios statybos datos.

1522 metais D.L.K. užrašė Utenos bažnyčiai dešimtinę iš Utenos ir Užpalių dvarų. 1796 metais Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurzdika, kurioje tada gyveno 8 daržininkai, 11 žydų; buvo keletas tuščių sklypų ir kitos žemės. Bažnyčiai dar priklausė du palivarkai: vienas jų Utenėlė su 7 valakais ir kitas Dusetų apylinkėse, su 13 valakų žemės.

Thumbnail image

1802 metais klebono kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu ir iš dalies jo lėšomis pastatyta nauja medinė, bet labai reto ir įdomaus stiliaus, bažnyčia, kurios rekonstrukcinį piešinį mūsų laikais paruošė dailininkai Vyt. Bičiūnas ir Ant. Rūkštelė. Ji buvo 20 metrų ilgio ir tiek pat pločio, apačioje kryžiaus pavidalo, aukščiau - aštuonkampė, su koplyčiomis. Priešakį puošė keturi mediniai stulpai, ant kurių rėmėsi visa priešakinė bažnyčios dalis su bokšteliu ir varpeliu jame. Bažnyčios viduje, šalyse, buvo dvi koplyčios. Viduryje bažnyčios - iškilusi kopula, keturiais stulpais paremta. Vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui ji taip patikusi, kad jis vėliau (bažnyčiai sudegus) užsispyręs raginęs naująją bažnyčią išmūryti lygiai tokio pat stiliaus, kaip senoji medinė.

1879 metais gegužės 31 dieną, Dievo Kūno šventės dieną, mišparų metu, bažnyčią ištiko gaisras, kurio metu sudegė bažnyčios ir klebonijos pastatai; supleškėjo ir visas Utenos miestelis, kuriame tada buvę 296 namai ir 982 gyventojai. Uteniškiai liko be pastogės, be duonos, tik ant griuvėsių ir pelenų.

Thumbnail image

Utena pamažu pradėjo atsistatyti. Ant kapinių buvusi pastatyta laikina medinė šėtra, kurioje buvusios laikomos pamaldos. Iš degėsiuose rastų plytų ir akmenų sulipdyta klebonija, o 1882 - 1884 metais pastatyta dabartinė mūrinė barokinio stiliaus bažnyčia. Jos iniciatorius ir statytojas buvo klebonas kunigas Adomas Vyšniauskas. Bažnyčia pastatyta graži ir didelė (34 X 32 metrų), kryžiaus formos, kiek primenanti senąją medinę bažnyčią. Jos statybai suorganizuota plytinė, per trejus metus pagaminusi apie 1.200.000 plytų, iš kurių į bažnyčios mūrą sukrauta 896.670. Bažnyčia dailiai papuošė Utenos miestą. Įdomūs bažnyčios įrengimai, papuošimai, dažniausiai nagingų vietos meistrų darbo. Čia ypač minėtinas įspūdingas, didžiulis žirandolis su 72 žvakėmis, pagamintas vietos šaltkalvio Ivanausko.

Utenos Romos katalikų bažnyčios varpinė yra skirtingo stiliaus ir kiek senesnė už bažnyčią. Ją pastatė kunigas Vyšniauskas 1865 metais. Jis buvo rusų įtartas palaikęs sukilėlius, suimtas ir nuvežtas į Ukmergės kalėjimą, kur išsėdėjo 1 metus ir 3 mėnesius. Grįžęs, matyt, dėkodamas Dievui už išgelbėjimą iš rusų nagų, išmūrijo varpinę, kurioje pakabino iš Valdajaus atgabentus du varpus.

1781 metais Utenos parapijai priklausė 4254 parapiečiai. Seniau parapijos ribos buvo plačios, vėliau nuo jos buvo atskirti kai kurie kaimai ir sukurtos kitos parapijos. 1936 metais Utenos parapijai dar priklausė 7964 parapiečiai. Nuo senų laikų Utena buvo dekanato centras. 1927 metais bažnyčios vidus iš pagrindų atnaujintas bei dekoruotas. Mūsų laikais prie Utenos parapijos kilimo, katalikiškų organizacijų veiklos daug prisidėjo dekanas kunigas Jonas Asminavičius. Prie bažnyčios bei parapijos salės buvo pastatytas religinis paminklas.

Nuo senų laikų Utenoje buvo mokykla. 1781 metais ją lankė 7, 1798 - 20 mokinių. Ji buvo atnaujinta vyskupo M. Valančiaus laikais. 1853 metais mokyklą lankė 24 mokiniai.

Utenos miestui iškilti daug padėjo susisiekimo linijos. Jau Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos laikais pro Uteną ėjo svarbus Kauno - Ukmergės - Zarasų - Daugpilio kelias. Carinės Rusijos laikais jis buvo paverstas geru plentu. Tuo būdu Utena buvo sujungta ne tik su Kaunu, bet ir su Daugpiliu bei Petrapiliu. 1899 metais pro Uteną pravestas siaurasis Panevėžio - Švenčionių geležinkelis, jungiąs Uteną su Panevėžiu, Anykščiais, Švenčionimis, o iš čia su Vilniumi ir kitais centrais. Pašto diližanus pakeitė traukinių vagonai. Kiekvieno ketvirtadienio turgai sutraukdavo daug žmonių, net iš tolimesnių apylinkių. 1903 metais Utenoje jau buvo 4865 gyventojai, tačiau pats miestas dar buvo menkutis: namai statomi be plano ir tvarkos, gatvės bei skersgatviai kreivi, šaligatvių visiškai nebuvo.

Carinės Rusijos laikais Uteną bandyta rusinti. Mokyklose dėstyta rusų kalba, įstaigose buvo galima susikalbėti tik rusiškai. 1870 metais rusas Birinkovas Utenoje, prie plento, pastatė medinę cerkvę, tačiau didesnio lankytojų skaičiaus, be rusų valdininkų, ji nesusilaukė.

1909 metų rudenį Utenoje buvo baigta statyti ir atidaryta anais laikais patogi ir didelė ligoninė. Statybos iniciatorius ir nuolatinis durų varstytojas įvairiose įstaigose buvo čia ilgesnį laiką dirbęs gydytojas Antanas Vadopalas. To meto generalgubernatorius Veriovkinas buvo palankus statybai ir išrūpino kiek lėšų iš gubernijos fondų. Utenos dvaro savininkas Balsevičius dovanojo ligoninės reikalams žemės sklypą. Tačiau didžiausias lėšų teikėjas buvo Utenos valsčiaus valdyba, tai yra patys valsčiaus ir miesto žmonės.

Thumbnail image

Nuotraukoje Utenos valsčiaus ligoninės atidarymo iškilmių svečiai 1909 metais prie naujai pastatytos ligoninės. Iš kairės į dešinę: klebonas Antanas Švatelis, geležinkelio stoties viršininkas lenkomanas Jurkevičius, Utenos žydų rabinas, Utenos pravoslavų šventikas; ant pakopos: generalgubernatorius P. Veriovkinas, prieš jį (su lazdele) ligoninės statybos iniciatorius gydytojas A. Vadopalas, jo užpakalyje statybą vykdęs inžinierius Sroka. Trijų nežinomų barzdylų tarpe turėtų būti Ukmergės ispravninkas, Ukmergės ziemskis; profiliu stovi Utenos vikaras kunigas Jonas Švagždys, už jo Zarasų ligoninės vedėjas daktaras D. Bukantas, su "katiloku" vaistininkas Lukoševičius, su žiemine kepure Utenos pristavas (be ko kita, dainavęs J. Banio vedamame lietuvių chore, tik scenoje slėpdavosi už choristų nugarų). Prie lango: mokytojas Markulis, stražninkas, žandaras, stražninkas Strazdas (iš A. Vadopalo archyvo).


2

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 179

Apklausa

Mėgstamiausias Utenos parkas

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka