2017 m. lapkričio 18 d. šeštadienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

Mūsų miesteliai Tauragnai
( Balsų 3 )

herbas tauragnai Tauragnai – miestelis Utenos rajone, į rytus nuo Utenos, šalia Tauragno ir Labės ežerų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Miestelyje veikia Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1945 metų), krašto muziejus, paštas (LT-28012), Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1969 metais).

Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir Tauragnų kaimas.

Legendos byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas.

Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (lot. Taurage) patikimai minimi nuo 1373 metų – Hermano Vartbergės kronikoje rašoma, kad tų metų vasarį šalia Tauragnų pilies buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi Livonijos ordino kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi 1255 metai, kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 metų Sėlos dovanojimo akto vietovardį Thovraxe derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu Taurožės upeliu bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).

XIII–XV amžiuose Tauragnai, tiksliau, ant už 3,5 km į pietryčius nuo dabartinių Tauragnų esančio Taurapilio piliakalnio stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis Livonijos ordino agresijai. 1433 metais šią medinę pilį sudegino nuo LDK sosto nušalintam Švitrigailai talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.

1387 metais LDK Jogaila Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir Labanoro bei Molėtų kaimai) "amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu" užrašė Vilniaus vyskupijai. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo 1498 metų.

Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki 1797 metų; XV–XVI amžiuose dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų miestelyje XVI amžiaus pabaigoje veikė 47 smuklės. 1669 metais miestelyje buvo 40, 1775 metais – 28 kiemai. Nuo XVII amžiaus pabaigos (?) ar XVIII amžiaus I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje). 1792 metais Tauragnuose buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui.

1893 metais miestelis degė. XIX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Nuo 1919 metų spalio mėnesio iki 1920 metų liepos 9 dienos Tauragnai buvo užimti Lenkijos kariuomenės.

1944 metų liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 metais pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų, kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.

1947–1974 metais Tauragnuose veikė ligoninė. 1959 metais miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose 1971 metais buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus (XX amžiaus pabaigoje pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).

2001 metų gegužės 21 dieną patvirtintas Tauragnų herbas.

Manoma, kad vietovardis Tauragnai kilęs iš Tauragno ežero vardo; paties Tauragno ežero vardas paprastai siejamas su Tauragnų apylinkių miškuose gyvenusiais taurais. Liaudyje pasakojama, kad vardas galėjęs kilti nuo žodžių tauras + ginti.

Tauragnų krašte gimė knygnešys Mataušas Balčiūnas-Medinis (1855–1927), kunigas Vincentas Miškinis (1868–1940), Pranas Gineitis (1894–1942, 1915 metais Utenoje įkūręs pradžios mokyklą, vėliau "Saulės" progimnaziją), dailininkas Leonas Katinas (1907–1984), kryžių meistras Adolfas Ivanauskas (1866–1946), poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), literatas ir vertėjas Jonas Strazdas (1886–1972) ir kiti. Iš Tauragnų kilusi žolininkė ir etnografė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996), gimusi Rusijoje, tačiau užaugusi Tauragnuose, čia ir palaidota. Netoli Tauragnų gimė sovietinis poetas Teofilis Tilvytis (1904–1969).

Informacijos šaltiniai: tekstas - Vikipedija.

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 149

Apklausa

Mėgstamiausias Utenos parkas

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka