2017 m. lapkričio 17 d. penktadienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

Projektai Utenoje Smėlynės parko konkursiniai darbai - Projektas 112233
( Balsų 1 )

Smėlynės parko projektas 112233 „TARPTAUTINIS BEISBOLAS”

SMĖLYNĖS PARKO ĮRENGIMO UTENOJE PROJEKTO KONKURSAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. ĮVADAS

Smėlynės parko teritorija išskirta Utenos miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2008-10-30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 ir sudaro apie 25 ha. Šiuo metu dalis sklypo (didesnioji dalis - pušimis užaugusios teritorijos) priskirta valstybiniams miškams. Miškai geodeziškai pamatuoti.

Vadovaujantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatančiais šioje teritorijoje Smėlynės parką, numatoma teikti siūlymą išbraukti miškų sklypus iš valstybinės reikšmės miškų schemos ir suformuoti žemės sklypą Smėlynės parkui. Šiuo projektu pateikiami pasiūlymai Smėlynės parko įrengimui.

2. BENDROJI ANALIZĖ

2.1. Reljefas. Numatomo parko teritorija - aliuvinis buvusios upės slėnis su šlaitais. Šiaurinė dalis - smėlinga kalvota lyguma, pietvakarinė – upės slėnyje susidariusi šlapynė. Pietinės dalies smėlinė lyguma pakyla iki 108.0-110.0 horizontalių, kalvos - iki 113.0-115.0 horizontalių. Šlapynė - 104.0-105.0 horizontalių aukštyje. Rytinio kranto užstatyta terasa - pramoninis rajonas - 118.0-120.0 horizontalių aukščiuose, vakarinio - Smėlio gyvenamo mikrorajono - 110.0-111.0 horizontalių aukščiuose. Pietrytinėje dalyje išsilaikiusi apie 200 m. ilgio natūrali upės liekana su erozinio darinio elementais. Šlapynės dalis sausinta šiuo metu jau užakusiais nutekamaisiais kanalais. Vandens perteklius per pralaidą kelyje nuteka pietų kryptimi.

2.2. Užstatymas. Vakarinėje teritorijos dalyje - Smėlio gyvenamųjų namų kvartalas. Šis kvartalas bus pagrindinis parko naudotojas, nes daugiau želdynų teritorijų arti nėra. Tarp kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė. Šiuo metu parko (miško) teritorija naudojama. Gyventojai eina pasivaikščioti išmintais ir minimaliai parengtais takais. Vyksta judėjimas per parko teritoriją nuo Smėlio kvartalo iki „Norfos“ prekybos centro ir nuo Smėlio kvartalo iki pramonės rajono.

2.3. Inžineriniai tinklai. Numatomo parko teritorijoje pravesti magistraliniai inžineriniai tinklai: nuo J. Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo) pravestos dvi lygiagrečios orinės 110 kV elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį - d500 vandentiekio bei d500 fekalinės kanalizacijos linijos.

2.4. Želdiniai. Numatomo parko teritorijos dalis apaugę želdiniais. Parko pietinėje dalyje yra apie 40- ties metų sodintas pušynas. Šlaituose auga minkštųjų lapuočių (baltalksnių, juodalksnių, drebulių, ievų, gluosnių medynai su kietųjų lapuočių (klevų, uosių, beržų) intarpais. Šlapioje dalyje - apypelkėse ir pelkėje minkštųjų lapuočių (baltalksnių, gluosnių, karklų ir kt.) medynai.

3. KONCEPCIJA

Įvertinant Utenos miesto patirtį, aukštus pasiekimus tvarkant kraštovaizdį sukurti Smėlynės parką - sveikam gyvenimui skirtą vietos gyventojų ir miesto svečių lankymo kompleksą su aktyvaus bei pasyvaus lankymo zonomis ir įrenginiais, numatant bendramiestinę prioritetinę sporto - beisbolo žaidimo kryptį ir tvarkymo priemones:

  • sudaryti sąlygas miesto gyventojų ir svečių trumpalaikiam poilsiui, sveikatinimui, įvairių sportinių ir kultūrinių renginių pravedimui, tranzitiniam praėjimui;
  • sudaryti galimybę vesti suaugusių ir vaikų - gretimų mokyklų ir miesto moksleivių sveikatinimo, miško ekosistemų pažinimo mokymo bei kitas edukacines priemones;
  • sudaryti sąlygas vesti beisbolo treniruotes ir aukščiausio (tarptautinio) lygio beisbolo renginius;
  • įrengiant lankymo infrastruktūrą/aptarnavimo sistemą, išnaudoti ir išsaugoti esamas gamtines vertybes bei jas tinkamai eksponuoti. Parko planinė struktūra projektuojama taip, kad būtų sudaryta vienoda galimybė naudotis visiems parko lankytojams.

4. SPRENDINIAI

4.1. Parko planinę struktūrą diktuoja jo padėtis miesto urbanistinėje sistemoje: vakarinėje dalyje parkas šliejasi prie Smėlio gyvenamo mikrorajono, rytinėje - ribojasi su pramonės rajonu, šiaurėje - J. Basanavičiaus gatve, pietuose - Aukštaičių gatve. Nors parkas skiriamas daugiausia Smėlio mikrorajono gyventojams, pasiekiamas ir susisiekimo infrastruktūra numatoma iš visų pusių. Planavimą sunkina tai, kad per parką pravesti magistraliniai inžineriniai tinklai: nuo J. Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo ) pravestos dvi lygiagrečios orinės aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį vandentiekio bei spaudiminė fekalinės kanalizacijos linijos. Parko plano struktūrą ženkliai įtakoja tarp Smėlio mikrorajono kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė. Įvertinant bendrąjame plane numatytus urbanistinius reikalavimus, reljefą, esamus želdinius projektuojamas parko takų tinklas apjungiant: centrinėje parko dalyje pagal reikiamą pasaulio šalių orientaciją numatomą pagrindinę beisbolo aikštelę B-1; į pietus nuo jos - beisbolo aikštelę B-2; pietrytinėje dalyje numatomą beisbolo aikštelę B-3; rytinėje parko pusėje, bemiškėje šlaito viršutinėje terasoje, greta esamo pramoninio rajono pastatų numatomą pastatą žiemos treniruotėms bei beisbolo klubo pastatą; šiaurinėje parko dalyje numatomą vaikų ir suaugusiųjų žaidimo/bendravimo ir susirinkimų aikštę bei vaikų žaidimo miestelį, pramankštos/gimnastikos įrenginių kompleksą, vaikų žaidimo aikšteles, vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginius; šiaurės vakarinėje dalyje numatoma šunų vedžiojimo ir dresavimo zoną su aptverta aikštele; pietinėje teritorijos dalyje šlapynės ir vandens surinkimo kanalų vietoje įrengiamą kūdrą.

4.2. Parko ribos. Pritariame konkurso sąlygose nurodytoms Smėlynės parko riboms ir plotui: logiška parko ribą šlieti prie J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatves lydinčių takų, vakarinę ribą reikėtų laikyti numatomos gatvės trasą (galima parko ribą vesti glaudžiant prie Smėlynės kvartalo gyvenamų namų - tuomet į parką patektų energetinis koridorius), rytinę ribą logiška vesti šlaito terasos ketera įjungiant parko infrastruktūros objektams įrengti reikalingus plotus aukštutinėje terasoje. Reikėtų siekti, kad suteikus reikiamas naudojimo funkcijas ir sutvarkius pagrindinį parko plotą, būtų tvarkomos parko prieigos ir jo artima aplinka. Svarbią reikšmę reikia skirti “žaliųjų jungčių” tarp parko ir aplinkinių gamtinio karkaso zonų kūrimui ir įtvirtinimui.

4.3. Kelių, takų ir aikštelių įrengimas. Parko takų sistema projektuojama taip, kad sudarytų bendrą lankymo sistemą ir funkciškai apjungtų visas reikiamas pasiekti zonas ir objektus. Privažiavimai prie parko ir įėjimai galimi iš visų pusių naudojant esamas gatves ir privažiavimus. Takai pravedami prisitaikant prie jau funkcionaliai susiformavusių trasų, aikštelių, reljefo. Poilsio ir žaidimų aikštelės įrengiamos terasose ir suformuotose lygumose.

Takai - 3-1,5 m. pločio betono trinkelių, žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto natūralaus grunto. Aikštelės - žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto natūralaus grunto. Miško takai ir aikštelės pritaikomi lankymui nepažeidžiant miško ekosistemų, įrengiant jų konstruktyvinius profilius ir atsparumą trypimui didinantį, tako paviršių profiliuojantį frakcijuoto žvyro sluoksnį.

Didesniuose kaip 10 laipsnių nuolydžio šlaituose įrengiami terasuoti ar kitos konstrukcijos laiptai. Neįgaliesiems įrengiami apvažiavimo pandusai ir serpantininiai takai.

Įvertinant miesto automobilių eismo ir dviračių takų sistemą, turi būti sprendžiama diferencijuota takų sistema derinant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą (pėsčiųjų takų sistemos negalima tapatinti su dviratininkų).

Naujai numatoma automobilių stovėjimo aikštelė (apie 20 automobilių) prie žiemos treniruočių pastato ir klubo. Parko lankytojai naudosis jau esamomis aikštelėmis, kurios šiuo metu nėra intensyviai išnaudojamos.

4.4. Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo / bendravimo ir susirinkimų aikštė bei vaikų žaidimo miestelis numatomi šiaurinėje teritorijos dalyje. Išnaudojant įdubą. Amfiteatro principu galėtų būti įrengiama vaikų ir suaugusių renginių bei žaidimų aikštė su atraktyviais ir intelektualiais žaidimų įrenginiais, medžio dangos pakylomis ir platformomis - bendravimo aikštelėmis.

Esamoje miško aikštelėje siūloma įrengti individualaus/savito stiliaus vaikų žaidimo kompleksą - miestelį. Prioritetai turėtų būti skiriami mediniams ar kitų natūralių medžiagų, savo (utenietišką) stilių kuriantiems įrenginiams. Įrenginių grupės zonuojamos pagal žaidimų pobūdį ir vaikų amžių. Žaidimų aikštelės turėtų būti išradingai komponuojamos esamose želdiniuose, funkciškai pagrįstais želdiniais atskirtos nuo transporto koridorių.

Ateityje, įvertinant viso parko vystymo poreikius aikštėje ar prie jos galėtų būti pastatyta parko lankytojus aptarnaujanti maitinimo įstaiga (sveiko, bet ne greito maisto kavinė).

4.5. Beisbolo aikštelės: B-1 (120 m x 120 m) kaip pagrindinė žaidybinė ir treniruočių aikštė su tribūnomis įrengiama centrinėje parko dalyje esančioje smėlinėje terasoje. Vertinant pagal preliminarią analizę, jos įrengimui labai tinkamos sąlygos - palyginti, lygus reljefas ir palankios tokio pobūdžio statiniams geologinės sąlygos. Po tribūnomis gali būti įrengiamos persirengimo ir sandėliavimo patalpos, dušinės, WC ir poilsio kambariai; B-2 (110 m x 110 m; rezervinė) su tribūnomis gali būti įrengiama II komplekso kūrimo etape. Kadangi dalis aikštės teritorijos organinis gruntas, įrengiant B-1 aikštę ir atliekant kitus žemės darbus, perteklinis gruntas galėtų būti pilamas ant išdurpinto paviršiaus sudarant reikiamą pagrindą aikštei. Įvertinant aikštės pobūdį ir geologines sąlygas, gali būti įrengiamos lengvo tipo tribūnos. B-1 ir B-2 aikštėms pagal nustatytas sąlygas gali būti įrengiama bendra inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo ir apšvietimo sistemos įrengimo, geriamo ir laistymo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kitos aptarnavimo infrastruktūros įrengimo sistema); B-3 (90 m x 90 m) su tribūnomis įrengiama pietrytinėje teritorijos dalyje prie Aukštačių ir Metalo gatvių, esamo nenaudojamo priešgaisrinio vandens rezervuaro vietoje. Atlikus esamų lokalių požeminių inžinerinių tinklų rekonstrukciją ir paviršiaus vertikalinio formavimo darbus, parengiamas plotas aikštelės įrengimui. Persirengimo patalpos, dušinės ir poilsio kambariai įrengiami po žiūrovinėmis tribūnomis.

Inžinerinių tinklų ir kitos aptarnavimo infrastruktūros sistema įrengiama pagal nustatytas sąlygas jungiantis prie esamų gretimų tinklų.

4.6. Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) statomas pietrytinėje teritorijos dalyje, prie esamų pramoninių statinių prišlietoje viršutinėje terasoje, apie 10 m. pakilusioje virš parko slėninės dalies. Terasa natūrali, neformuota, todėl gruntai stabilūs. Šlaitas apaugęs lapuočių medžių masyvais. Privažiavimai ir priėjimai - iš rytų pusės. Šiaurinėje terasos dalyje įrengiama automobilių parkavimo aikštelė 20 - čiai automobilių.

4.7. Beisbolo klubo pastatas galėtų būti blokuojamas prie žiemos treniruočių pastato ir šliejamas prie vakarinės sienos. Galimybė pastatyti terasuotą priestatą su vaizdu į parką ir aikštyną patraukli. Prieigų takai sujungtų klubo pastatą su visomis parko zonomis. Treniruočių ir klubo statinys turėtų būti statomas šiuolaikiškų išraiškių mūro, metalo - stiklo konstrukcijų, sudarančių vieningą kompleksą su parko statiniais. Yra galimybė prisijungti prie lokalių inžinerinių tinklų.

Pageidautina gretimų pramoninių pastatų konversija į palankių parkui sveikatinimo - lankytojų aptarnavimo, trumpalaikio apgyvendinimo ir kitų paslaugų teikimui.

4.8. Pramankštos / gimnastikos įrenginių kompleksai išdėstomi slėninėje parko dalyje želdiniais apsuptose aikštelėse. Kompleksuose - atestuoti, šiuolaikius reikalavimus atitinkantys sveikatinimo įrenginiai pritaikyti visų amžiaus grupių lankytojams. Prie įrenginių gali būti įrengiamos dirbtinės dangos.

4.9. Vaikų žaidimo aikštelės išdėstomos greta poilsio aikštelių. Aikštelės diferencijuojamos pagal vaikų amžiaus grupes ir poreikius, prioritetai skiriami mediniams ar kitų natūralių medžiagų vieningą stilių turintiems įrenginiams.

4.10. Vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai. Prie įėjimų į parko teritoriją gali būti statomi vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai - metalo - medžio konstrukcijų stendai su vieningos visam parkui išraiškos priemonėmis teikiama informacija: parko ar jo zonų schemomis, lankymo ar apribojimų reikalavimais, krypties nuorodomis ir kt.

4.11. Stalai, suolai. Poilsio aikštelėse statomi stalai su suolais ar suolai prie takų - betono, metalo, medžio konstrukcijų, vieningo stiliaus. Šiukšlių dėžės prie takų nestatomos - tam skirtose aikštelėse prie masinio susitelkimo vietų statomi konteineriai (visoje teritorijoje veikia principas “šiukšles išsinešame patys”).

4.12. Šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė numatoma prie šiaurinės Smėlio gyvenamo kvartalo dalies. Aikštelė pagal šiai zonai keliamus reikalavimus aptveriama ažūrine metalo konstrukcijų tvora. Aikštelės aplinkoje įrengiama informacinė sistema - statomi įspėjamieji ir apribojimus nurodantys stendai. Aikštelė papildomai želdinama dekoratyviniais medžiais ir krūmais.

4.13. Šlapynės ir upelio tvarkymas. Šlapynės ir dirbtinų vandens surinkimo kanalų vietoje vandens surinkimui įrengiama kūdra - tvenkinys. Tinkamas gruntas iš mineralizuojamų plotų ir iškasamos kūdros panaudojamas devastuotų ir rekultivuojamų plotų dirvos struktūros gerinimui. Perteklius - išvežamas. Siekiama, kad kūdos šlaitai būtų kuo natūralesni. Prieigai ir apžvalgai įrengiama betono, metalo konstrukcijų medienos dangos aikštelė / krantinė.

Nuo kanalizuotos dalies pietrytinėje teritorijos vanduo išleidžiamas į natūralią apie 200 m. ilgio upelio atkarpą ir naujai (apie 70 m. ilgio; siekiant natūralumo) įrengta atkarpa nuvedamas į kūdrą. Natūrali upelio atkarpa išsaugoma: valoma vaga, tvarkomi pakrantės želdiniai, pakrantėje įrengiamos poilsio aikštelės - regyklos. Takų persikirtimuose su upeliu įrengiami betono, metalo, medžio konstrukcijų tilteliai.

Stabiliam kūdros vandens lygiui užtikrinti įrengiama nuopila. Perteklinis vanduo per esamą pralaidą Aukštaičių gatvėje nuvedamas į miesto paviršinių nuotekų sistemą pietų kryptimi.

4.14. Bendrąjame plane numatytos gatvės įrengimas. Paliekama miesto bendrajame plane numatytos gatvės tarp J.Basanavičiaus ir Aukštaitijos gatvių įrengimui reikalinga zona. Įrengimas - pagal išduotas sąlygas ir techninio projekto reikalavimus. Kol bus įrengta gatvė, vadovaujamasi esama situacija ir nustatytomis priemonėmis: esamų pėsčiųjų traukų zonose įrengiamos/gerinamos prieigos į parką nuo Smėlio gyvenamo mikrorajono. Privažiavimo prie esamų garažų ir jų aplinkos tvarkymas ir galimi pakitimai sietini su gatvės projektu: įrengiant gatvę, keistųsi įvažiavimas į garažus, gerinama garažų architektūrinė išraiška, būtų tvarkoma aplinka, gali būti įrengiamos atraminės sienutės, tvoros.

4.15. Smėlio gyvenamo mikrorajono gyvenamų namų teritorijos, besiribojančios su Smėlynės parku, tvarkymas. Parkas skiriamas Smėlio gyvenamojo kvartalo gyventojų poilsiui, jungtys labai svarbios, todėl reikėtų įrengti takus nuo svarbiausių kvartalo takų mazgų į parką. Siekiant mažinti praėjimų per energetinį koridorių skaičių, būtina išvystyti jungiantį taką prie gyvenamų namų, kuris tarnautų ir lokaliam / artimam poilsiui. Prie tako būtų galima įrengti poilsio ir vaikų žaidimo aikšteles. Energetinio koridoriaus zonoje, įvertinant elektros perdavimo linijų reikalavimus, būtina tvarkyti želdinius, esamus laikino naudojimo daržus.

4.16. Statiniai ir įrenginiai funkcionalūs, ilgaamžiai, estetiški - propaguojantys regiono išskirtinumą ir rekreacijos patirtį. Statinių ir įrenginių formos dera prie aplinkos ir atitinka regioninės architektūros reikalavimus. Svarbu - statinių ir aplinkos funkcionalumas, patvarumas, ilgaamžiškumas, patogumas. Įrenginiai gaminami ir statomi pagal atestuotus gaminių katalogus arba pagal nustatyta tvarka parengtus techninius ir darbo projektus.

4.17. Inžineriniai tinklai, apšvietimas. Inžineriniai tinklai iki parko objektų įrengiami pagal bendrus reikalavimus. Parke turėtų būti įrengtas pagrindinių takų ir aikštelių apšvietimas parkiniais šviestuvais. Beisbolo aikštelių buitinėse patalpose pirmame veiklos etape galėtų būti nustatyta tvarka taikomi lokalūs inžinerinių tinklų įrengimo būdai. Patalpų šildymas - elektra.

4.18. Paviršiaus formavimas ir tvarkymas. Siekiama, kad parko teritorijoje paviršius būtų kuo mažiau keičiamas. Žymesni žemės darbai atliekami įrengiant žaidimų aikšteles. Polydžių ir lietaus vanduo nuvedamas lėkščiašlaitėmis vagomis. Magistralinių tinklų įrengimo metu pažeisti plotai rekultivuojami. Spygliuočių medžių masyvų sodinimo metu iškastos vagos rekultivuojamos siekiant sudaryti rekreacijai tinkamą ir estetiškai priimtiną paviršių.

4.19. Medynų tvarkymas ir įrengimas. Siekiama sukurti stabilią, augimvietės ir parko funkcinius reikalavimus atitinkančią medynų sistemą. Pirminiai medynų tvarkymo darbai jau dabar gali būti atliekami pagal miškotvarkos projektą realizuojant miško parko sampratą. Pakeitus miškotvarkos projektą, pagal viso parko ar jo dalių įrengimo techninius projektus.

Medynuose reikia atlikti sanitarinius, ugdomuosius ir kraštovaizdžio kirtimus. Sanitariniais kirtimais šalinami džiūstantys, sužaloti ar sergantys medžiai. Ugdomaisiais kirtimais šalinami neperspektyvūs grupėje ir augimvietėje bei konkuruojantys medžiai ir krūmai, pasiekiamas funkciškai reikalingas, perspektyvus medynų skalsumas. Kraštovaizdžio kirtimais formuojamos reikalingos erdvės, sudaromi miško sistemą ir lankytojų poreikius atitinkantys erdvių koridoriai: tvarkomas kelkraštis - valomi prie tako augantys ir lankymo sistemoje nepageidaujami krūmai ir žolės, lyginamas ir rekultivuojamas paviršius siekiant sudaryti augimo sąlygas augimvietę atitinkančiai žolinei ir sumedėjusiai augmenijai; kertami menkaverčiai krūmai atveriant tolimesnius vaizdus į vertingas medžių-krūmų grupes ar pavienius augalus bei kitus objektus; prie poilsio aikštelių ir regyklų atliekami kirtimai siekiant sukurti jų aplinkai reikalingas estetiškai patrauklias erdves; prie mažosios architektūros objektų sudaromos jiems funkcionuoti ir apžvelgti reikalingos erdvės, medžių ir krūmų grupėmis formuojamos priedangos.

Naujai įrengiamose ir papildomose medynuose sodinamos daugiausia vietinių veislių, augimvietę atitinkančios medžių medžių ir krūmų grupės. Prie kelių ir takų medžiai gali būti sodinami eilėmis.

4.20. Parko įrengimo modeliai. Galimi įvairūs parko įrengimo modeliai: A. parkas įrengiamas vienu etapu naudojant savivaldybės ir paramos fondų lėšas; B. parkas įrengiamas etapais, naudojant savivaldybės, investuotojų, numatančių įrengti beisbolo aikštynus ir paramos fondų lėšas; C. parkas įrengiamas investuotojų lėšomis prioritetu laikant beisbolo aikštynų su jiems tinkama aplinka įrengimą ir kt. Manome, kad priimtiniausias - B modelis kai parkas kuriamas savivaldybės iniciatyva naudojant perspektyvias verslo priemones, naudojant visus galimus fondus.

4.21. Darbų etapiškumas. Vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais, strateginiu planu ir kitais dokumentais bei šio konkurso rezultatais, parengiama parko kūrimo programa, projektavimo užduotis ir kiti projektavimui reikalingi išeities duomenys. Rengiant techninį projektą, įvertinus galimus finansavimo šaltinius, nustatomi priimtiniausi parko kūrimo etapai: statomų statinių etapiškumas (beisbolo aikštelės, pastatas žiemos treniruotėms, klubas - jų inžineriniai tinklai ir kt.); etapiškas takų, poilsio ir kitų aikštelių bei kompleksų įrengimas; visos teritorijos ar jos dalių medynų tvarkymas (sanitariniai, ugdomieji ir kraštovaizdžio kirtimai; naujų želdinių įveisimas ir kt.). Darbų etapus apsprendžia pasirinkta parko kūrimo strategija ir vykdomi projektai.

4.22. Inovatyvus parko naudojimas. Diskgolfas. Užsienio, ypač Skandinavijos šalyse populiarus žaidimas diskgolfas yra panašus į tradicinį golfą, tik vietoje kamuoliuko ir lazdų žaidėjai naudoja skraidantį diską, o taikinys yra specialus krepšys. Parke galėtų būti įrengtas diskgolfo aikštynas su devyniais krepšiais. Žaidimas vyksta 3 - 5 žmonių grupėmis, o žaidimo tikslas - pataikyti į visus devynis krepšius naudojant kuo mažiau metimų. Rezultatas yra lygus metimų skaičiui. Žaidėjas kiekvieną naują metimą atlieka nuo tos vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Trumpiausias atstumas nuo starto iki krepšio sudaro apie 50 metrų, ilgiausias - apie 100 metrų. Bendras trasos ilgis, kurį turi įveikti žaidėjas - apie 670 metrų. Natūralias kliūtis žaidėjams sudaro medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas.

4.23. Preliminarūs bendrieji statinio rodikliai

  Patekimo į parką kryptys, vartai, informacinė sistema 8 vnt.
  Parko takai 3300 m1 / 8200 m2
Pa Poilsio/atokvėpio aikštelės 6 vnt.
Vaikų žaidimo aikštelės 3 vnt.
Vžm Vaikų žaidimo miestelis 0,15 ha
VSž Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo / bendravimo ir susirinkimų aikštelė 0,2 ha
Pg Pramankštos / gimnastikos įrenginių aikštelės 2 vnt.
B-1 Beisbolo aikštelė B-1(120 m x 120 m) su tribūnomis 2,1 ha
B-2 Beisbolo aikštelė B-2(110 m x 110 m; rezervinė) su tribūnomis 1,9 ha
B-3 Beisbolo aikštelė B-2(90 m x 90 m) su tribūnomis 1,1 ha
Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) 1300 m2
Kl Klubo pastatas 500 m2
P Automobilių stovėjimo aikštelė 300 m2
Šd Šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė 0,2 ha
Kd Vandens telkinys / kūdra 0,14 ha
Sp/Lp Spygliuočių / lapuočių medžių / krūmų masyvai 6,9 ha
  Įvairios paskirties ir augimviečių vejos 9,5 ha

 

4.24. Preliminari parko įrengimo kaina. Konkrečias kainas galima skaičiuoti vadovaujantis techninio projekto sprendimais. Šiame etape galima pateikti tik kainas pagal analogus:

4.24.1. parko tako įrengimas kainuoja nuo 100 iki 120 Lt/m2 (betono trinkelės), 50-70 Lt/m2 (žvyro skaldinėlis), 20-40 Lt/m2 (tako statyba esamu gruntu įrengiant profiliuojantį frakcijuoto žvyro skaldinėlio paviršiaus sluoksnį). Įvertinant tai, kad takų dangos turi būti diferencijuojamos pagal eismo intensyvumą ir pobūdį (pagrindiniai takai, aikštelės, miško/lauko takai). Takų ir jų infrastruktūros (laiptai, tilteliai, pralaidos ir kt.) įrengimo kaina - 0,7 mln. Lt;

4.24.2. elektros apšvietimo ir kitų tinklų įrengimas - 0,6 mln. Lt;

4.24.3. mažosios architektūros objektų ir įrenginių (poilsio, vaikų žaidimo, pramankštos aikštelių, suolų, vaizdinės agitacijos ir informacijos stovų ir kt.) pastatymas - 0,7 mln. Lt;

4.24.4. šlapynės, upelio natūralios vagos tvarkymas, naujos vagos įrengimas, kūdros / tvenkinio kasimas - 0,5 mln. Lt;

4.24.5. esamų medynų tvarkymas, naujų spygliuočių ir lapuočių medžių (apie 5 tūkst.) bei krūmų (apie 1,5 tūkst.) sodinimas, teritorijos rekultivacija, esamų vejų gerinimas ir naujų įrengimas - 0,8 mln. Lt; Parko įrengimo kaina - 3 mln. Lt.

4.25. Preliminari beisbolo aikštelių su reikalinga infrastruktūra įrengimo kaina.

4.25.1. pagal patirtį beisbolo aikščių su infrastruktūra (aikštės konstrukcijos įrengimas, tribūnos su reikiamomis aptarnavimo patalpomis, inžineriniai tinklai, laistymo sistema, apšvietimas ir kt.) įrengimo kaina svyruoja nuo 100 iki 150 Lt/m2. Įvertinant skirtingą aikščių įrengimą ir sąlygas galima teigti, kad aikščių, kurios užimtų apie 5 ha plotą, įrengimas kainuotų nuo 5 iki 7mln. Lt;

4.25.2. žiemos treniruočių ir klubo pastatų pastatymas - 3-4 mln. Lt;

Bendra įrengimo kaina - 8-11 mln. Lt.

4.26. Preliminari bendra projekto įgyvendinimo kaina - 11-14 mln. Lt.

Smėlynės parko projektas 112233 Smėlynės parko projektas 112233


2

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 62

Apklausa

Mėgstamiausias Utenos parkas

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka