2017 m. lapkričio 17 d. penktadienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

( Balsų 0 )

herbas_kovelisKovelis (Ковель) - srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Voluinės srities viduryje, į šiaurę nuo Lucko. Rajono administracinis centras. Įkurtas 1310, Magdeburgo teisė - nuo 1518-ųjų, miesto statusas nuo - 1795-ųjų metų. Kovelyje gyvena 66 400 gyventojų, kurių tankumas - 1 403 žm./km². Miesto plotas - 47,3 km². Miestas išsidėstęs prie Turijos upės. Mieste yra 28 paminklai, kuriuos saugo valstybė. Kovelis - svarbus geležinkelio mazgas. Miestą kerta tarptautiniai greitkeliai M07 sutampantis su europiniu E373 (Kijevas-Liublinas) bei M19 sutampantis su europiniu E85 (Klaipėda-Aleksandropolis).

2004 metų rugsėjo 30 dieną Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-257 pritarė bendradarbiavimo sutarties pasirašymui tarp Utenos rajono savivaldybės ir Ukrainos Respublikos Kovelio miesto. Kovelyje ši sutartis pasirašyta 2005 metų gegužės 20 dieną. Nuspręsta bendradarbiauti ekonominės veiklos, prekybos, verslo, ekologijos, komunalinio ūkio, transporto, švietimo, kultūros, sporto, turizmo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.

Kovelis - miesto centrasKovelis - stotisKovelis - seni namai

Ukraina (Україна) - didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos) išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje - Baltarusija, vakaruose - Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose - Rumunija ir Moldova.

veliava_ukrainaValstybės modernioji istorija prasidėjo IX amžiuje, Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII amžiuje iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi, o XIX amžiuje didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji - prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917-1921), Ukraina 1922 metais tapo viena pirmųjų TSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 metais, prijungus Krymą. 1945 metais Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS 1991 metais. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8%.

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Šalies plotas - 603 628 km². Iš šalyje gyvenančių 46,2 milijono asmenų, 77,8% yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką.

Informacijos šaltiniai: tekstas - Vikipedija, Utenos rajono savivaldybė, foto - all-pages.com.

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 95

Apklausa

Mėgstamiausias Utenos parkas

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka