Ar užteks visiems butų

Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir jos perspektyvą iki 2000 metų, mūsų mieste reikia pastatyti 4,01 tūkstančio butų, kaime - 2,16 tūkstančio. Vien mieste jau šį penkmetį turi būti atiduota naudoti bendrojo gyvenamojo ploto daugiau kaip 87 tūkstančiai kvadratinių metrų. Šis skaičius tryliktajame ir keturioliktajame penkmečiuose atrodys taip: 88,7 ir 91,7 tūkstančio kvadratinių metrų.

Kaip statysime? Didžiausią dalį, o tai apie 87 proc., sudarys statyba iš suvisuomenintų lėšų, tai yra valstybinės ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų lėšos. Likusią dalį turės papildyti individualūs gyvenamieji namai, pasistatyti pačių žmonių už savus pinigus. Tokių namų per 13 metų reikia suręsti per 320.

Kaip matome, skaičiai nemaži. Tam, kad juos įgyvendintume, reikia glaudaus vykdomojo komiteto, darbo kolektyvų ir statybos rangovinių organizacijų bendradarbiavimo, sutarimo.

Vykdomojo komiteto sprendime pažymėta, jog įmonių, organizacijų, ūkių vadovai yra asmeniškai atsakingi už butų programos parengimą ir įgyvendinimą. Taigi, vadovų veikla šiuo klausimu bus vertinama pagal tai, kiek sumažėjo butų gavimo eilės. Priimti sprendimus naujų objektų statybai, gamybinių pajėgumų plėtimui galima tik tada, kai žinai, kokiu mastu patenkinama gyvenamojo ploto reikmė atitinkamuose darbo kolektyvuose.

Numatyta plėtoti gyvenamųjų namų statybą ūkio būdu. Tuo tikslu įmonėse ir organizacijose, ten, kur įmanoma, reikia sukurti statybos brigadas, barus, cechus, taip pat pagalbinės gamybos padalinius, kurie gamintų statybų konstrukcijas ir dirbinius. Būtina plačiai telkti kolektyvų narius, laukiančius butų, darbui statomuose gyvenamuosiuose namuose. Plačiai panaudoti tam reikalui jaunimo iniciatyvą.

Iki 1994 metų numatoma iškelti į butus su patogumais šeimas iš bendrabučių, įrengtų butų tipo namuose, jeigu kiekvienam šeimos nariui tenka ne daugiau kaip 7 kv. metrai gyvenamojo ploto arba kai viename bute gyvena kelios šeimos, taip pat iš lovų tipo kambarių. Iki 1994 metų nustatyta tvarka išduoti orderius gyvenamajai patalpai užimti gyventojams, gyvenantiems bendrabučiuose, įrengtuose butų tipo namuose, kai jų naudojama gyvenamoji patalpa yra atskiras butas ir kiekvienam šeimos nariui tenka ploto tiek, kiek numatyta įstatymo. Bendrabučius ateityje statysime tik technikumų, profesinių technikos mokyklų ir mokyklų - internatų moksleiviams.

Rajono įmonės, organizacijos, ūkiai, rangos statybos organizacijos įpareigotos sparčiau kurti ir plėsti inžinerinius įrenginius bei tinklus, reikalingus gyvenamųjų namų ir socialinių - buitinių objektų statybai.

Kiekviena įmonė, organizacija gavo mūsų teritorinės programos išrašus. Juose nurodytos konkrečios užduotys, kaip bus sprendžiamos butų problemos.

Su kokiomis problemomis susiduriame?

Per dvejus dvyliktojo penkmečio metus mieste pastatyta 46,23 tūkst. kv. m. kaime - 20,3 tūkst. kv. m. gyvenamojo ploto. Mieste pagrindinė rangovinė statybos organizacija - kilnojamoji mechanizuota kolona Nr. 23. Didžiausia dalis jų statomų namų - surenkamieji stambiaplokščiai. Juos gamina ir Utenoje montuoja Vilniaus namų statybos kombinatas. Jau dabar Statybos ministerija mano, kad šiais metais mūsų miesto nebesugebės užtektinai aprūpinti plokštėmis. Rajono vykdomojo komiteto kapitalinės statybos skyrius, kaip pagrindinis užsakovas, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad dalis anksčiau numatytų stambiaplokščių namų projektų būtų pakeista į mūrinius. Nors ir tipinio gyvenamojo namo pastatymas vietos sąlygomis reikalauja mažiausiai vienerių metų. Mes šį darbą turime atlikti per dvigubai trumpesnį laiką. Reikia prisipažinti, kad būta ir klaidų. Pradėto naujo mikrorajono "Krašuona" statybos pirmajame etape nenumatyta mūrinių namų statyba. Artimiausiu metu, daugiau statant mūrinius pastatus, kilnojamoji mechanizuota kolona Nr. 23 gali pritrūkti mūrininkų.

Nuo šių metų padidėjo rajono vykdomojo komiteto galimybės reguliuoti valstybinių kapitalinių įdėjimų dalinio dalyvavimo tvarką. 1989 metų statybos ir montavimo darbų limitas sudarys 2,5 mln. rb. Tai statybos, kurios bus atliekamos Statybos ministerijos organizacijų jėgomis. Rajono vykdomasis komitetas iš anksto kreipėsi į ministerijas bei žinybas, kad jos praneštų, kiek lėšų galėtų skirti gyvenamajai statybai. Suma sudarė daugiau kaip 4 mln. rb. Reikėjo atlikti labai kruopštų darbą, kad objektyviai paskirsčius turimą 2,5 mln. rb limitą. Aišku, ne iš visų organizacijų bus priimtos visos siūlomos lėšos. Teko mažinti M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybiniam susivienijimui, eksperimentinei mašinų gamyklai ir kitiems.

Manome, kad didieji darbo kolektyvai turėtų daugiau statytis ūkio būdu. Negausioms organizacijoms limitai buvo skiriami pagal jų pageidavimus. Pavyzdžiui, medžio apdirbimo įmonės "Šilas" Utenos cechas, Panevėžio radijo techninių patarnavimų įmonės „Elektronas" Utenos radijo - televizorių taisykla ir kt.

Iš bendrų suvisuomenintų lėšų valstybiniai kapitaliniai įdėjimai per šį ir likusį penkmečius turi sudaryti 55,5 procento, o 44,5 procento - gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai.

Augant individualių gyvenamųjų namų statybai, taip pat susidarė spręstinų klausimų. Kaip žinome, vyriausybės priimti dokumentai dėl naujos kreditavimo sistemos dar labiau paskatino gyventojus statytis individualius namus. Reikia naujų žemės sklypų, projektų. Didelis ir atsakingas darbas šiuo atveju gula ant rajono architekto tarnybos pečių. Šiuo metų mieste yra 1380 individualių gyvenamųjų namų. "Ąžuolijos" kvartale yra 50 sklypų. Projektuojamas individualus kvartalas tarp Molėtų gatvės ir kelio į Vilnių (apie 90 sklypų). Užstatytoje miesto dalyje yra parinkta apie 20 sklypų, sumažinus gyventojų viršnorminius žemės sklypus.

Kol kas mūsų miesto statyboms medžiagų poreikiai tenkinami. Plečiant individualią statybą, pakeitėme jų gavimo tvarką.

Jau šiais metais statybines medžiagas parduodame pagal limitines korteles. Pirmenybę turi gyventojai, statantys gyvenamąjį namą, po to - sodų namelius ir garažus.

Didžiausia ir kol kas sunkiai sprendžiama problema lieka individualių namų centrinis šildymas. Nuo 1987 metų prijungimai prie inžinerinių komunikacijų sprendžiami per kooperatyvus. Keletas vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo ir statybos kooperatyvų jau sukurta. O štai dėl namų prijungimo prie šiluminių tinklų kol kas tūpčiojama vietoje. Viena iš sąlygų, kas leistų tai atlikti, esamų magistralinių šiluminių tinklų efektyvaus darbo užtikrinimas.

Siekiant išspręsti perspektyvinį šilumos tiekimo klausimą, reikia pastatyti nemažai šiluminių trasų: Tauragnų gatvėje ir jos tęsinyje miesto centre nuo II vidurinės mokyklos iki autotransporto įmonės. Ją 1989 metais ties specializuotų darbų trestas, o jos tęsinį miesto centre - laboratorinių elektros krosnių gamykla. Dėl trečiosios atkarpos aiškumo dar nėra.

Naujų objektų, tarp jų ir individualių gyvenamųjų namų, prijungimo klausimai bus sprendžiami, užbaigus minėtas šilumines trasas. Būtina jau dabar didinti esamų rajono katilinių pajėgumą.

Daug šilumos problemų būtų išspręsta, nutiesus į Uteną gamtinių dujų trasą. Dedamos pastangos, kad šie reikalai pajudėtų ateinantį penkmetį.

Butų problemos sprendimo išvardytos priemonės yra pagrindinės, bet ne vienintelės. Daug kas priklauso nuo esamo gyvenamojo fondo naudojimo bei kapitalinio remonto. Kol kas kapitališkai remontuojami buvo mažaaukščiai namai. Po 3-5 metų remontininkų laukia seniausieji miesto daugiabučiai. Rajono vykdomasis komitetas, gamybinė butų ūkio valdyba nesugebėjo maksimaliai panaudoti esamų gyvenamųjų namų eksploatacijos amortizacijos atskaitymų. Jie šiandien sudaro 285 tūkstančius rublių, o darbų atliekama už 160 tūkstančių. Peržiūrėjus esamą tvarką, paaiškėjo, kad trūksta projektų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui. Iki šiol buvo manoma, kad Utenoje gyvenamojo fondo susidėvėjimas yra vienas iš mažiausių respublikoje, todėl ir nebuvo gerai panaudojami amortizacijos atskaitymai.

Augant kapitalinio remonto poreikiams, turi stiprėti ir darbų vykdytojo baras. Jau šiais metais programa darbų, atliekamų savo jėgomis, sudarys daugiau kaip 730 tūkst. rb. 1989 m. planuojama viršyti 800 tūkstančių ribą. Dar po metų genrangos programa sudarys 850 tūkst. rb. Ir tai ne riba, nes, pastačius šios organizacijos naujos bazės antrąją eilę, darbų vykdytojo baro galimybės gerokai padidės.

Išaugus gyvenamojo fondo kapitaliniam remontui, reikės didinti manevrinį fondą laikinam gyventojų įkurdinimui.

Sprendžiant butų problemą, atsidarė dar vienas kelias. LTSR Ministrų Taryba leido sodo namelius pertvarkyti į individualius gyvenamuosius namus. Papildomą informaciją norintieji galės gauti rajono vykdomajame komitete.

V. PONOMARIOVAS

Rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas

Informacijos šaltinis: tekstas iš laikraščio "Lenino keliu" 1988-03-26.