Utenos miesto istorija - 3 puslapis

1562 metais gegužės 9 dieną Utenos dvaras su miesteliu, dvaro šeimynykščiais, baudžiauninkais ir keliuočiais, jų žemėmis, pagal iždo sudarytą registrą, už 8000 kapų grašių 2 metams buvo įkeistas Vilniaus miesto tarėjui Motiejui Rudaminai. Tikriausiai M. Rudamina Uteną valdė kiek ilgiau, nes 1565 metais Utenos miestiečiai ir dvaro valdiniai dėl įvairių skriaudų su juo bylinėjosi valdovo teisme, tačiau susitaikė. 1566 metais birželio 17 dieną į Uteną buvo pasiųstas valdovo dvarionis Kristupas Masla, kuris turėjo iš dvaro valdytojo Motiejaus Rudaminos ar jo tarnautojo Vosyliaus Ždanovičiaus išreikalauti seimo patvirtintus, bet nesumokėtus pagalvės mokesčius iš Utenos miestelyje gyvenančių klebonijos valdinių (juos klebonija dvarui buvo išnuomojusi). Buvo renkama iš miestelyje gyvenančių ir pardavinėjančių („šinkuojančių“) gėrimus 25 asmenų po 4 grašius, iš 23 asmenų, kurie nesiverčia nei prekyba, nei kokiais nors amatais, tik miestelyje gyvena - po 3 grašius, iš 9 samdinių po 3 grašius, iš 200 valstiečių - po 2 grašius. Iš viso turėjo mokėti 9 kapas ir 56 grašius bei 5 pinigėlius. Be to, Vosylius Ždanovičius surinko ir antrojo termino mokesčius - 14 kapų, 54 grašius ir pusaštunto pinigėlio; už savo darbą tarnautojas V. Ždanovičius sau pasiliko užrašymo mokestį - 17 grašių ir 9 pinigėlius (po 12 pinigėlių už surinktą kapą grašių). Likusį pagalvės mokestį - 14 kapų, 36 grašius ir pusdevinto pinigėlio atidavė dvarioniui K. Maslai, o šis Utenos valdytojui M. Rudaminai išdavė kvitą su savo antspaudu. Taigi tuo metu vien miestelyje Utenos bažnyčiai priklausė 57 žmonės, o kaimo valdose - 200 žmonių.

Valstybės ižde nuolat stingant pinigų kariuomenei apmokėti, be mokesčių, miestams ir miesteliams buvo nustatomos sumos, kurias jie turėdavo paskolinti. 1567 metais Utena skolino 10 kapų grašių (šiek tiek daugiau skolino Vilkmergė, Breslauja - po 15 kapų grašių). 1566 metais Utena buvo įkeista Mstislavlio vaivadai Jurgiui Astikui. Tam pačiam J. Astikui dvaras su miestu už 8000 kapų grašių įkeičiamas ir 1576 metų rugpjūčio 29 dieną. Tikriausiai J. Astikas Uteną buvo perleidęs dvaro maršalui Mikalojui Kristupui Radvilai, nes 1577 metais vasario 10 dieną valdovas jam liepė iš pasiuntinio Mikuličiaus priimti 8000 kapų grašių ir dvarą perduoti valdovo žinion. 1577 metų kovo 1 dieną M. K. Radvila iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės gauna išrašą apie dvaro įkeitimą M. Rudaminai 1562 metais, įkeitimo rašte buvo nurodyta, kad dvaras su pastatais ir arimais, miesteliu, klojimais, nelaisvais šeimynykščiais, galvijais, keliuočiais bajorais ir baudžiauninkais, su jų žemėmis, už 8000 kapų grašių buvo 2 metams įkeistas M. Rudaminai. Tokį pat išrašą 1577 metų balandžio mėnesį gauna ir J. Astikas, matyt, ginčijamasi, kas turi grąžinti pinigus M. Rudaminai. 1578 metų balandžio 14 dieną Steponas Batoras leido Smolensko vaivadai, Breslaujos seniūnui Jurgiui Astikui Utenos dvarą su miestu ir valsčiumi už 8000 kapų grašių išpirkti iš Motiejaus Rudaminos ir valdyti iki mirties arba kol įkeitimo suma bus grąžinta. Netrukus (prieš 1582 metus) Utena buvo įkeista Andriejui Tikovskiui (Cikovskiui), su juo 1584 metais gegužės 25 dieną bylinėjosi kunigaikštis Masalskis ir jo žmona Hanna Kryvcovna dėl dalies Utenos valsčiaus (1582 metais buvo įkeitęs 100 valakų žemės, 1584 metais - dar 100 valakų) už skolą. Su A. Tikovskiu ir žmona dėl skolos išieškojimo iš Utenos dvaro 1584 metais lapkričio 18 dieną bylinėjosi ir Lydos pavieto žemininkai Daugirdai. 1595 metų kovo 18 dieną Zigmantas Vaza suteikė teisę Andrejui Tikovskiui valdyti Utenos dvarą tokiomis pat teisėmis, kaip jau valdė jo žmona Magdalena Bramovska iš Lomnicų (buvusi Smolensko vaivados, Breslaujos seniūno, Daugėliškio ir Utenos valdytojo Jurgio Astiko žmona). Po pirmojo vyro mirties (Jurgis Astikas mirė 1579 metais) jai dvarą valdyti iki mirties buvo palikęs Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras. Dvaras su miesteliu, palivarkais, valsčiumi ir kaimais skirti valdyti A. Tikovskiui už nepriekaištingą tarnybą valdovui tarpininkavo ir kancleris Leonas Sapiega. 1595 metais balandžio 27 dieną Utenos valdytojui Andriejui Tikovskiui ir žmonai Magdalenai iš Bramovo dvaro buvo leista kuriam laikui įkeisti valdovo sekretoriui Jakimui Bielskiui. Pastarasis valdė neilgai. Pagal 1596 metų gruodžio 31 dieną surašytą inventorių valdovo sekretorius J. Bielskis, dalyvaujant Vilkmergės pavieto vazniui Vaitiekui Ojženskiui ir trims šlėktoms - Martynui Krupeliui, Motiejui Adomavičiui ir Martynui Chmelnickiui - pagal susitaikymo raštą dvarą grąžino Andriejui Tikovskiui (Cikovskiui) iš Voislavičių ir žmonai Magdalenai Bramovskai iš Lomnicų.

Perdavimo metu buvo surašytas valdovui priklausiusio Utenos dvaro pastatų inventorius, iš kurio galima spręsti, kad tai buvo menkas apleistas dvarelis. Taigi, kaip buvo įprasta, pirmiausia inventoriuje aprašomi vartai. Virš vartų seklytėlė, iš šono kamarėlė, apačioje iš abiejų vartų pusių kalėjimai. Dvaro kieme stovėjo trys namai, iš jų du mažesni visai apleisti - be durų, išdaužytais langais, viduje dar buvo vienas kitas suolas. Trečiajame, didesniajame name į priemenę buvo durys, iš priemenės - išvietė, priemenėje virtuvėlė, toliau valgomasis kambarys su 5 dideliais langais be stiklų, likę tik rėmai ir langinės, kiek apirusi glazūruotų koklių krosnis, 3 suolai ir nedidelis stalas; antrajame namo gale buvo seklyčia su 4 sveikais langais su langinėmis, glazūruotų koklių krosnimi ir kaminu, jame stovėjo du suolai ir stalas, odinis krėslas; šalia to kambario buvo kamarėlė. Be to, darže už kitų vartų yra stovėję seklytėlė su pirtimi, bravoras su priemene, visi po vienu stogu, tačiau viskas sukapota malkoms ir sudeginta, likę tik keletas rąstų. Iš buvusios virtuvės likęs tik rentinys. Dar tebestovėjo kepykla su priemene ir krosnimi, bet be durų ir langų stiklų. Netoli jos - gera arklidė; netoli arklidės - du tušti svirnai.

1596 metais vasario 12 dieną tam pačiam Tikovskiui ir žmonai valdovas leido dvarą įkeisti Laurynui Rudaminai už 20000 lenkiškų auksinų. Pastarajam dvaras perduotas 1597 metų sausio 5 dieną, tai yra tada, kai susigrąžintas iš Jakimo Bielskio, perduodant buvo surašytas toks pat inventorius, kaip ir perimant iš J. Bielskio. Tikovskiai dvarą įkeitinėjo ir 1597 metų liepos mėnesį, ir 1598 metų kovo 11 dieną. 1598 metais balandžio 22 dieną Zigmantas Vaza suteikė privilegiją Rakovskiui ir žmonai valdyti Utenos dvarą. Nurodoma, kad prieš tai valdė Krokuvos žemės pakamaris, generalinis Lenkijos Karalystės muitų administratorius Stanislovas Gikovskis su žmona Elžbieta iš Dialino, kuriems iki gyvos galvos dvaras buvo įkeistas už 20000 lenkiškų auksinų. Jiems buvo leista atskiriems asmenims ir Andriejui Gikovskiui iš Voislavicų su žmona Margarita Bramovska įkeistas atskiras dvaro dalis išpirkti. Tačiau 1598 metų gegužės 16 dieną duota nauja privilegija: Utena - miestas, dvaras, valsčius ir palivarkai - už pinigus buvo duoti valdyti iki mirties Albertui Rakovskiui ir jo žmonai Zofijai Pacaitei. 1599 metais birželio 4 dieną Zigmantas Vaza, Utenos valdytojo Alberto Rakovskio prašomas, leido Utenoje rengti  turgus sekmadieniais, kad būtų geresnės sąlygos miesteliui augti. Palikta teisė rengti turgus ir ketvirtadieniais, kaip būdavę anksčiau, o turgaus mokestį turėjo imti tokį pat, kaip kituose valdovo miesteliuose.