( Balsų 1 )

Smėlynės parko konkursiniai darbaiUtenos rajono savivaldybės administracija skelbia atvirą, supaprastintą Utenos mieste esančio Smėlynės parko įrengimo projektų konkursą. Konkurso tikslas: iš konkursui pateiktų projektų atrinkti 3 geriausius Smėlynės parko, kaip viešos poilsio erdvės ir beisbolo aikštelių suplanavimo idėjos, projektus. Pagal laimėjusį projektą bus rengiami techniniai projektai ir kiti reikiami planai.

Konkurso objektas - Utenos mieste esančio Smėlynės parko projektas, pasiūlymai įrengti beisbolo aikšteles su reikalinga infrastruktūra.

2015 m. vasario 13 d. Utenos rajono savivaldybėje vyko viešas Smėlynės parko įrengimo Utenoje konkursinių projektų aptarimas, kuriame projektus pristatė recenzentas Lietuvos kraštovaizdžio sąjungos narys, architektas Virginijus Skardžiukas.

Komisijos pirmininkas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, sekretorė Jovita Bakanaitė.

Komisijos nariai: Utenos „Saulės" gimnazijos direktorius Valentinas Bubulis, architektas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Grecevičius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovas Alvydas Žickis, Utenos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas (vyr. architektas) Evaldas Rimas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Paragytė.

Utenos miesto „Smėlynės” parko su beisbolo aikštėmis konkursinių projektų recenzijos lentelė:

  REKOMENDUOJAMI PROJEKTŲ VERTINIMO KRITERIJAI PROJEKTŲ KODAI IR SĄLYGINIAI PAVADINIMAI
797345 803418 240431 336699 112233
ARCHITEK-
TŪRINIS
KONTRAS-
TAI
CENTRAS
SU VANDENIU
SLĖNIS
BE GATVĖS


TARPTAU-
TINIS
BEISBO-
LAS

1. ATITIKIMAS KONKURSO SĄLYGOMS 1 2 2 2 2
2. PLANO PAGRĮSTUMAS IR RACIONALUMAS.
Atitikimas beisbolo klubo maksimalioms sąlygoms, tarptautiniams turnyrams rengti
0 0 0 0 2
3. BEISBOLO AIKŠTYNO VIETOS SUPLANAVIMO PAGRINDIMAS.
Atitikimas specifiniams beisbolo žaidybiniams reikalavimams: insoliacija, aikštės orientacija, smūgio apsaugos zona
0 0 1 0 2
4. SPRENDINIŲ PRITAIKYMAS PRIE GAMTOS SĄLYGŲ 1 1 1 2 1
5. ESTETIŠKUMAS IR MENINIS VERTINGUMAS 2 2 2 2 2
6. Atitikimas bendrajam miesto planui 2 2 2 0 2
7. Fizinis parko dydis su gretimybėmis 1 0 2 2 2
8. Inžinerinis sprendinių detalizvimas 0 1 2 2 2
9. Novatoriškumas 2 1 1 2 1
10. Priešgaisrinio rezervuaro (lietaus nuotėkų sėsdintuvo) išsaugojimas 0 0 2 0 0
11. Ekonomiškumas, eksploatacijos kaštai 0 1 0 1 0
12. Atitikimas higieninėms Smėlio gyv. rajono triukšmo apsaugos galimybėms. Galimybė įrengti triukšmo barjerus 2 2 1 2 2
Balų suma : 11 12 16 15 18


Pastaba: pasirinkta supaprastinta dviejų balų sistema.


Smėlynės parko projektas 112233 „TARPTAUTINIS BEISBOLAS”

SMĖLYNĖS PARKO ĮRENGIMO UTENOJE PROJEKTO KONKURSAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. ĮVADAS

Smėlynės parko teritorija išskirta Utenos miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2008-10-30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 ir sudaro apie 25 ha. Šiuo metu dalis sklypo (didesnioji dalis - pušimis užaugusios teritorijos) priskirta valstybiniams miškams. Miškai geodeziškai pamatuoti.

Vadovaujantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatančiais šioje teritorijoje Smėlynės parką, numatoma teikti siūlymą išbraukti miškų sklypus iš valstybinės reikšmės miškų schemos ir suformuoti žemės sklypą Smėlynės parkui. Šiuo projektu pateikiami pasiūlymai Smėlynės parko įrengimui.

2. BENDROJI ANALIZĖ

2.1. Reljefas. Numatomo parko teritorija - aliuvinis buvusios upės slėnis su šlaitais. Šiaurinė dalis - smėlinga kalvota lyguma, pietvakarinė – upės slėnyje susidariusi šlapynė. Pietinės dalies smėlinė lyguma pakyla iki 108.0-110.0 horizontalių, kalvos - iki 113.0-115.0 horizontalių. Šlapynė - 104.0-105.0 horizontalių aukštyje. Rytinio kranto užstatyta terasa - pramoninis rajonas - 118.0-120.0 horizontalių aukščiuose, vakarinio - Smėlio gyvenamo mikrorajono - 110.0-111.0 horizontalių aukščiuose. Pietrytinėje dalyje išsilaikiusi apie 200 m. ilgio natūrali upės liekana su erozinio darinio elementais. Šlapynės dalis sausinta šiuo metu jau užakusiais nutekamaisiais kanalais. Vandens perteklius per pralaidą kelyje nuteka pietų kryptimi.

2.2. Užstatymas. Vakarinėje teritorijos dalyje - Smėlio gyvenamųjų namų kvartalas. Šis kvartalas bus pagrindinis parko naudotojas, nes daugiau želdynų teritorijų arti nėra. Tarp kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė. Šiuo metu parko (miško) teritorija naudojama. Gyventojai eina pasivaikščioti išmintais ir minimaliai parengtais takais. Vyksta judėjimas per parko teritoriją nuo Smėlio kvartalo iki „Norfos“ prekybos centro ir nuo Smėlio kvartalo iki pramonės rajono.

2.3. Inžineriniai tinklai. Numatomo parko teritorijoje pravesti magistraliniai inžineriniai tinklai: nuo J. Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo) pravestos dvi lygiagrečios orinės 110 kV elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį - d500 vandentiekio bei d500 fekalinės kanalizacijos linijos.

2.4. Želdiniai. Numatomo parko teritorijos dalis apaugę želdiniais. Parko pietinėje dalyje yra apie 40- ties metų sodintas pušynas. Šlaituose auga minkštųjų lapuočių (baltalksnių, juodalksnių, drebulių, ievų, gluosnių medynai su kietųjų lapuočių (klevų, uosių, beržų) intarpais. Šlapioje dalyje - apypelkėse ir pelkėje minkštųjų lapuočių (baltalksnių, gluosnių, karklų ir kt.) medynai.

3. KONCEPCIJA

Įvertinant Utenos miesto patirtį, aukštus pasiekimus tvarkant kraštovaizdį sukurti Smėlynės parką - sveikam gyvenimui skirtą vietos gyventojų ir miesto svečių lankymo kompleksą su aktyvaus bei pasyvaus lankymo zonomis ir įrenginiais, numatant bendramiestinę prioritetinę sporto - beisbolo žaidimo kryptį ir tvarkymo priemones:

  • sudaryti sąlygas miesto gyventojų ir svečių trumpalaikiam poilsiui, sveikatinimui, įvairių sportinių ir kultūrinių renginių pravedimui, tranzitiniam praėjimui;
  • sudaryti galimybę vesti suaugusių ir vaikų - gretimų mokyklų ir miesto moksleivių sveikatinimo, miško ekosistemų pažinimo mokymo bei kitas edukacines priemones;
  • sudaryti sąlygas vesti beisbolo treniruotes ir aukščiausio (tarptautinio) lygio beisbolo renginius;
  • įrengiant lankymo infrastruktūrą/aptarnavimo sistemą, išnaudoti ir išsaugoti esamas gamtines vertybes bei jas tinkamai eksponuoti. Parko planinė struktūra projektuojama taip, kad būtų sudaryta vienoda galimybė naudotis visiems parko lankytojams.

4. SPRENDINIAI

4.1. Parko planinę struktūrą diktuoja jo padėtis miesto urbanistinėje sistemoje: vakarinėje dalyje parkas šliejasi prie Smėlio gyvenamo mikrorajono, rytinėje - ribojasi su pramonės rajonu, šiaurėje - J. Basanavičiaus gatve, pietuose - Aukštaičių gatve. Nors parkas skiriamas daugiausia Smėlio mikrorajono gyventojams, pasiekiamas ir susisiekimo infrastruktūra numatoma iš visų pusių. Planavimą sunkina tai, kad per parką pravesti magistraliniai inžineriniai tinklai: nuo J. Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo ) pravestos dvi lygiagrečios orinės aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį vandentiekio bei spaudiminė fekalinės kanalizacijos linijos. Parko plano struktūrą ženkliai įtakoja tarp Smėlio mikrorajono kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė. Įvertinant bendrąjame plane numatytus urbanistinius reikalavimus, reljefą, esamus želdinius projektuojamas parko takų tinklas apjungiant: centrinėje parko dalyje pagal reikiamą pasaulio šalių orientaciją numatomą pagrindinę beisbolo aikštelę B-1; į pietus nuo jos - beisbolo aikštelę B-2; pietrytinėje dalyje numatomą beisbolo aikštelę B-3; rytinėje parko pusėje, bemiškėje šlaito viršutinėje terasoje, greta esamo pramoninio rajono pastatų numatomą pastatą žiemos treniruotėms bei beisbolo klubo pastatą; šiaurinėje parko dalyje numatomą vaikų ir suaugusiųjų žaidimo/bendravimo ir susirinkimų aikštę bei vaikų žaidimo miestelį, pramankštos/gimnastikos įrenginių kompleksą, vaikų žaidimo aikšteles, vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginius; šiaurės vakarinėje dalyje numatoma šunų vedžiojimo ir dresavimo zoną su aptverta aikštele; pietinėje teritorijos dalyje šlapynės ir vandens surinkimo kanalų vietoje įrengiamą kūdrą.

4.2. Parko ribos. Pritariame konkurso sąlygose nurodytoms Smėlynės parko riboms ir plotui: logiška parko ribą šlieti prie J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatves lydinčių takų, vakarinę ribą reikėtų laikyti numatomos gatvės trasą (galima parko ribą vesti glaudžiant prie Smėlynės kvartalo gyvenamų namų - tuomet į parką patektų energetinis koridorius), rytinę ribą logiška vesti šlaito terasos ketera įjungiant parko infrastruktūros objektams įrengti reikalingus plotus aukštutinėje terasoje. Reikėtų siekti, kad suteikus reikiamas naudojimo funkcijas ir sutvarkius pagrindinį parko plotą, būtų tvarkomos parko prieigos ir jo artima aplinka. Svarbią reikšmę reikia skirti “žaliųjų jungčių” tarp parko ir aplinkinių gamtinio karkaso zonų kūrimui ir įtvirtinimui.

4.3. Kelių, takų ir aikštelių įrengimas. Parko takų sistema projektuojama taip, kad sudarytų bendrą lankymo sistemą ir funkciškai apjungtų visas reikiamas pasiekti zonas ir objektus. Privažiavimai prie parko ir įėjimai galimi iš visų pusių naudojant esamas gatves ir privažiavimus. Takai pravedami prisitaikant prie jau funkcionaliai susiformavusių trasų, aikštelių, reljefo. Poilsio ir žaidimų aikštelės įrengiamos terasose ir suformuotose lygumose.

Takai - 3-1,5 m. pločio betono trinkelių, žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto natūralaus grunto. Aikštelės - žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto natūralaus grunto. Miško takai ir aikštelės pritaikomi lankymui nepažeidžiant miško ekosistemų, įrengiant jų konstruktyvinius profilius ir atsparumą trypimui didinantį, tako paviršių profiliuojantį frakcijuoto žvyro sluoksnį.

Didesniuose kaip 10 laipsnių nuolydžio šlaituose įrengiami terasuoti ar kitos konstrukcijos laiptai. Neįgaliesiems įrengiami apvažiavimo pandusai ir serpantininiai takai.

Įvertinant miesto automobilių eismo ir dviračių takų sistemą, turi būti sprendžiama diferencijuota takų sistema derinant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą (pėsčiųjų takų sistemos negalima tapatinti su dviratininkų).

Naujai numatoma automobilių stovėjimo aikštelė (apie 20 automobilių) prie žiemos treniruočių pastato ir klubo. Parko lankytojai naudosis jau esamomis aikštelėmis, kurios šiuo metu nėra intensyviai išnaudojamos.

4.4. Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo / bendravimo ir susirinkimų aikštė bei vaikų žaidimo miestelis numatomi šiaurinėje teritorijos dalyje. Išnaudojant įdubą. Amfiteatro principu galėtų būti įrengiama vaikų ir suaugusių renginių bei žaidimų aikštė su atraktyviais ir intelektualiais žaidimų įrenginiais, medžio dangos pakylomis ir platformomis - bendravimo aikštelėmis.

Esamoje miško aikštelėje siūloma įrengti individualaus/savito stiliaus vaikų žaidimo kompleksą - miestelį. Prioritetai turėtų būti skiriami mediniams ar kitų natūralių medžiagų, savo (utenietišką) stilių kuriantiems įrenginiams. Įrenginių grupės zonuojamos pagal žaidimų pobūdį ir vaikų amžių. Žaidimų aikštelės turėtų būti išradingai komponuojamos esamose želdiniuose, funkciškai pagrįstais želdiniais atskirtos nuo transporto koridorių.

Ateityje, įvertinant viso parko vystymo poreikius aikštėje ar prie jos galėtų būti pastatyta parko lankytojus aptarnaujanti maitinimo įstaiga (sveiko, bet ne greito maisto kavinė).

4.5. Beisbolo aikštelės: B-1 (120 m x 120 m) kaip pagrindinė žaidybinė ir treniruočių aikštė su tribūnomis įrengiama centrinėje parko dalyje esančioje smėlinėje terasoje. Vertinant pagal preliminarią analizę, jos įrengimui labai tinkamos sąlygos - palyginti, lygus reljefas ir palankios tokio pobūdžio statiniams geologinės sąlygos. Po tribūnomis gali būti įrengiamos persirengimo ir sandėliavimo patalpos, dušinės, WC ir poilsio kambariai; B-2 (110 m x 110 m; rezervinė) su tribūnomis gali būti įrengiama II komplekso kūrimo etape. Kadangi dalis aikštės teritorijos organinis gruntas, įrengiant B-1 aikštę ir atliekant kitus žemės darbus, perteklinis gruntas galėtų būti pilamas ant išdurpinto paviršiaus sudarant reikiamą pagrindą aikštei. Įvertinant aikštės pobūdį ir geologines sąlygas, gali būti įrengiamos lengvo tipo tribūnos. B-1 ir B-2 aikštėms pagal nustatytas sąlygas gali būti įrengiama bendra inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo ir apšvietimo sistemos įrengimo, geriamo ir laistymo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kitos aptarnavimo infrastruktūros įrengimo sistema); B-3 (90 m x 90 m) su tribūnomis įrengiama pietrytinėje teritorijos dalyje prie Aukštačių ir Metalo gatvių, esamo nenaudojamo priešgaisrinio vandens rezervuaro vietoje. Atlikus esamų lokalių požeminių inžinerinių tinklų rekonstrukciją ir paviršiaus vertikalinio formavimo darbus, parengiamas plotas aikštelės įrengimui. Persirengimo patalpos, dušinės ir poilsio kambariai įrengiami po žiūrovinėmis tribūnomis.

Inžinerinių tinklų ir kitos aptarnavimo infrastruktūros sistema įrengiama pagal nustatytas sąlygas jungiantis prie esamų gretimų tinklų.

4.6. Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) statomas pietrytinėje teritorijos dalyje, prie esamų pramoninių statinių prišlietoje viršutinėje terasoje, apie 10 m. pakilusioje virš parko slėninės dalies. Terasa natūrali, neformuota, todėl gruntai stabilūs. Šlaitas apaugęs lapuočių medžių masyvais. Privažiavimai ir priėjimai - iš rytų pusės. Šiaurinėje terasos dalyje įrengiama automobilių parkavimo aikštelė 20 - čiai automobilių.

4.7. Beisbolo klubo pastatas galėtų būti blokuojamas prie žiemos treniruočių pastato ir šliejamas prie vakarinės sienos. Galimybė pastatyti terasuotą priestatą su vaizdu į parką ir aikštyną patraukli. Prieigų takai sujungtų klubo pastatą su visomis parko zonomis. Treniruočių ir klubo statinys turėtų būti statomas šiuolaikiškų išraiškių mūro, metalo - stiklo konstrukcijų, sudarančių vieningą kompleksą su parko statiniais. Yra galimybė prisijungti prie lokalių inžinerinių tinklų.

Pageidautina gretimų pramoninių pastatų konversija į palankių parkui sveikatinimo - lankytojų aptarnavimo, trumpalaikio apgyvendinimo ir kitų paslaugų teikimui.

4.8. Pramankštos / gimnastikos įrenginių kompleksai išdėstomi slėninėje parko dalyje želdiniais apsuptose aikštelėse. Kompleksuose - atestuoti, šiuolaikius reikalavimus atitinkantys sveikatinimo įrenginiai pritaikyti visų amžiaus grupių lankytojams. Prie įrenginių gali būti įrengiamos dirbtinės dangos.

4.9. Vaikų žaidimo aikštelės išdėstomos greta poilsio aikštelių. Aikštelės diferencijuojamos pagal vaikų amžiaus grupes ir poreikius, prioritetai skiriami mediniams ar kitų natūralių medžiagų vieningą stilių turintiems įrenginiams.

4.10. Vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai. Prie įėjimų į parko teritoriją gali būti statomi vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai - metalo - medžio konstrukcijų stendai su vieningos visam parkui išraiškos priemonėmis teikiama informacija: parko ar jo zonų schemomis, lankymo ar apribojimų reikalavimais, krypties nuorodomis ir kt.

4.11. Stalai, suolai. Poilsio aikštelėse statomi stalai su suolais ar suolai prie takų - betono, metalo, medžio konstrukcijų, vieningo stiliaus. Šiukšlių dėžės prie takų nestatomos - tam skirtose aikštelėse prie masinio susitelkimo vietų statomi konteineriai (visoje teritorijoje veikia principas “šiukšles išsinešame patys”).

4.12. Šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė numatoma prie šiaurinės Smėlio gyvenamo kvartalo dalies. Aikštelė pagal šiai zonai keliamus reikalavimus aptveriama ažūrine metalo konstrukcijų tvora. Aikštelės aplinkoje įrengiama informacinė sistema - statomi įspėjamieji ir apribojimus nurodantys stendai. Aikštelė papildomai želdinama dekoratyviniais medžiais ir krūmais.

4.13. Šlapynės ir upelio tvarkymas. Šlapynės ir dirbtinų vandens surinkimo kanalų vietoje vandens surinkimui įrengiama kūdra - tvenkinys. Tinkamas gruntas iš mineralizuojamų plotų ir iškasamos kūdros panaudojamas devastuotų ir rekultivuojamų plotų dirvos struktūros gerinimui. Perteklius - išvežamas. Siekiama, kad kūdos šlaitai būtų kuo natūralesni. Prieigai ir apžvalgai įrengiama betono, metalo konstrukcijų medienos dangos aikštelė / krantinė.

Nuo kanalizuotos dalies pietrytinėje teritorijos vanduo išleidžiamas į natūralią apie 200 m. ilgio upelio atkarpą ir naujai (apie 70 m. ilgio; siekiant natūralumo) įrengta atkarpa nuvedamas į kūdrą. Natūrali upelio atkarpa išsaugoma: valoma vaga, tvarkomi pakrantės želdiniai, pakrantėje įrengiamos poilsio aikštelės - regyklos. Takų persikirtimuose su upeliu įrengiami betono, metalo, medžio konstrukcijų tilteliai.

Stabiliam kūdros vandens lygiui užtikrinti įrengiama nuopila. Perteklinis vanduo per esamą pralaidą Aukštaičių gatvėje nuvedamas į miesto paviršinių nuotekų sistemą pietų kryptimi.

4.14. Bendrąjame plane numatytos gatvės įrengimas. Paliekama miesto bendrajame plane numatytos gatvės tarp J.Basanavičiaus ir Aukštaitijos gatvių įrengimui reikalinga zona. Įrengimas - pagal išduotas sąlygas ir techninio projekto reikalavimus. Kol bus įrengta gatvė, vadovaujamasi esama situacija ir nustatytomis priemonėmis: esamų pėsčiųjų traukų zonose įrengiamos/gerinamos prieigos į parką nuo Smėlio gyvenamo mikrorajono. Privažiavimo prie esamų garažų ir jų aplinkos tvarkymas ir galimi pakitimai sietini su gatvės projektu: įrengiant gatvę, keistųsi įvažiavimas į garažus, gerinama garažų architektūrinė išraiška, būtų tvarkoma aplinka, gali būti įrengiamos atraminės sienutės, tvoros.

4.15. Smėlio gyvenamo mikrorajono gyvenamų namų teritorijos, besiribojančios su Smėlynės parku, tvarkymas. Parkas skiriamas Smėlio gyvenamojo kvartalo gyventojų poilsiui, jungtys labai svarbios, todėl reikėtų įrengti takus nuo svarbiausių kvartalo takų mazgų į parką. Siekiant mažinti praėjimų per energetinį koridorių skaičių, būtina išvystyti jungiantį taką prie gyvenamų namų, kuris tarnautų ir lokaliam / artimam poilsiui. Prie tako būtų galima įrengti poilsio ir vaikų žaidimo aikšteles. Energetinio koridoriaus zonoje, įvertinant elektros perdavimo linijų reikalavimus, būtina tvarkyti želdinius, esamus laikino naudojimo daržus.

4.16. Statiniai ir įrenginiai funkcionalūs, ilgaamžiai, estetiški - propaguojantys regiono išskirtinumą ir rekreacijos patirtį. Statinių ir įrenginių formos dera prie aplinkos ir atitinka regioninės architektūros reikalavimus. Svarbu - statinių ir aplinkos funkcionalumas, patvarumas, ilgaamžiškumas, patogumas. Įrenginiai gaminami ir statomi pagal atestuotus gaminių katalogus arba pagal nustatyta tvarka parengtus techninius ir darbo projektus.

4.17. Inžineriniai tinklai, apšvietimas. Inžineriniai tinklai iki parko objektų įrengiami pagal bendrus reikalavimus. Parke turėtų būti įrengtas pagrindinių takų ir aikštelių apšvietimas parkiniais šviestuvais. Beisbolo aikštelių buitinėse patalpose pirmame veiklos etape galėtų būti nustatyta tvarka taikomi lokalūs inžinerinių tinklų įrengimo būdai. Patalpų šildymas - elektra.

4.18. Paviršiaus formavimas ir tvarkymas. Siekiama, kad parko teritorijoje paviršius būtų kuo mažiau keičiamas. Žymesni žemės darbai atliekami įrengiant žaidimų aikšteles. Polydžių ir lietaus vanduo nuvedamas lėkščiašlaitėmis vagomis. Magistralinių tinklų įrengimo metu pažeisti plotai rekultivuojami. Spygliuočių medžių masyvų sodinimo metu iškastos vagos rekultivuojamos siekiant sudaryti rekreacijai tinkamą ir estetiškai priimtiną paviršių.

4.19. Medynų tvarkymas ir įrengimas. Siekiama sukurti stabilią, augimvietės ir parko funkcinius reikalavimus atitinkančią medynų sistemą. Pirminiai medynų tvarkymo darbai jau dabar gali būti atliekami pagal miškotvarkos projektą realizuojant miško parko sampratą. Pakeitus miškotvarkos projektą, pagal viso parko ar jo dalių įrengimo techninius projektus.

Medynuose reikia atlikti sanitarinius, ugdomuosius ir kraštovaizdžio kirtimus. Sanitariniais kirtimais šalinami džiūstantys, sužaloti ar sergantys medžiai. Ugdomaisiais kirtimais šalinami neperspektyvūs grupėje ir augimvietėje bei konkuruojantys medžiai ir krūmai, pasiekiamas funkciškai reikalingas, perspektyvus medynų skalsumas. Kraštovaizdžio kirtimais formuojamos reikalingos erdvės, sudaromi miško sistemą ir lankytojų poreikius atitinkantys erdvių koridoriai: tvarkomas kelkraštis - valomi prie tako augantys ir lankymo sistemoje nepageidaujami krūmai ir žolės, lyginamas ir rekultivuojamas paviršius siekiant sudaryti augimo sąlygas augimvietę atitinkančiai žolinei ir sumedėjusiai augmenijai; kertami menkaverčiai krūmai atveriant tolimesnius vaizdus į vertingas medžių-krūmų grupes ar pavienius augalus bei kitus objektus; prie poilsio aikštelių ir regyklų atliekami kirtimai siekiant sukurti jų aplinkai reikalingas estetiškai patrauklias erdves; prie mažosios architektūros objektų sudaromos jiems funkcionuoti ir apžvelgti reikalingos erdvės, medžių ir krūmų grupėmis formuojamos priedangos.

Naujai įrengiamose ir papildomose medynuose sodinamos daugiausia vietinių veislių, augimvietę atitinkančios medžių medžių ir krūmų grupės. Prie kelių ir takų medžiai gali būti sodinami eilėmis.

4.20. Parko įrengimo modeliai. Galimi įvairūs parko įrengimo modeliai: A. parkas įrengiamas vienu etapu naudojant savivaldybės ir paramos fondų lėšas; B. parkas įrengiamas etapais, naudojant savivaldybės, investuotojų, numatančių įrengti beisbolo aikštynus ir paramos fondų lėšas; C. parkas įrengiamas investuotojų lėšomis prioritetu laikant beisbolo aikštynų su jiems tinkama aplinka įrengimą ir kt. Manome, kad priimtiniausias - B modelis kai parkas kuriamas savivaldybės iniciatyva naudojant perspektyvias verslo priemones, naudojant visus galimus fondus.

4.21. Darbų etapiškumas. Vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais, strateginiu planu ir kitais dokumentais bei šio konkurso rezultatais, parengiama parko kūrimo programa, projektavimo užduotis ir kiti projektavimui reikalingi išeities duomenys. Rengiant techninį projektą, įvertinus galimus finansavimo šaltinius, nustatomi priimtiniausi parko kūrimo etapai: statomų statinių etapiškumas (beisbolo aikštelės, pastatas žiemos treniruotėms, klubas - jų inžineriniai tinklai ir kt.); etapiškas takų, poilsio ir kitų aikštelių bei kompleksų įrengimas; visos teritorijos ar jos dalių medynų tvarkymas (sanitariniai, ugdomieji ir kraštovaizdžio kirtimai; naujų želdinių įveisimas ir kt.). Darbų etapus apsprendžia pasirinkta parko kūrimo strategija ir vykdomi projektai.

4.22. Inovatyvus parko naudojimas. Diskgolfas. Užsienio, ypač Skandinavijos šalyse populiarus žaidimas diskgolfas yra panašus į tradicinį golfą, tik vietoje kamuoliuko ir lazdų žaidėjai naudoja skraidantį diską, o taikinys yra specialus krepšys. Parke galėtų būti įrengtas diskgolfo aikštynas su devyniais krepšiais. Žaidimas vyksta 3 - 5 žmonių grupėmis, o žaidimo tikslas - pataikyti į visus devynis krepšius naudojant kuo mažiau metimų. Rezultatas yra lygus metimų skaičiui. Žaidėjas kiekvieną naują metimą atlieka nuo tos vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Trumpiausias atstumas nuo starto iki krepšio sudaro apie 50 metrų, ilgiausias - apie 100 metrų. Bendras trasos ilgis, kurį turi įveikti žaidėjas - apie 670 metrų. Natūralias kliūtis žaidėjams sudaro medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas.

4.23. Preliminarūs bendrieji statinio rodikliai

  Patekimo į parką kryptys, vartai, informacinė sistema 8 vnt.
  Parko takai 3300 m1 / 8200 m2
Pa Poilsio/atokvėpio aikštelės 6 vnt.
Vaikų žaidimo aikštelės 3 vnt.
Vžm Vaikų žaidimo miestelis 0,15 ha
VSž Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo / bendravimo ir susirinkimų aikštelė 0,2 ha
Pg Pramankštos / gimnastikos įrenginių aikštelės 2 vnt.
B-1 Beisbolo aikštelė B-1(120 m x 120 m) su tribūnomis 2,1 ha
B-2 Beisbolo aikštelė B-2(110 m x 110 m; rezervinė) su tribūnomis 1,9 ha
B-3 Beisbolo aikštelė B-2(90 m x 90 m) su tribūnomis 1,1 ha
Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) 1300 m2
Kl Klubo pastatas 500 m2
P Automobilių stovėjimo aikštelė 300 m2
Šd Šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė 0,2 ha
Kd Vandens telkinys / kūdra 0,14 ha
Sp/Lp Spygliuočių / lapuočių medžių / krūmų masyvai 6,9 ha
  Įvairios paskirties ir augimviečių vejos 9,5 ha

 

4.24. Preliminari parko įrengimo kaina. Konkrečias kainas galima skaičiuoti vadovaujantis techninio projekto sprendimais. Šiame etape galima pateikti tik kainas pagal analogus:

4.24.1. parko tako įrengimas kainuoja nuo 100 iki 120 Lt/m2 (betono trinkelės), 50-70 Lt/m2 (žvyro skaldinėlis), 20-40 Lt/m2 (tako statyba esamu gruntu įrengiant profiliuojantį frakcijuoto žvyro skaldinėlio paviršiaus sluoksnį). Įvertinant tai, kad takų dangos turi būti diferencijuojamos pagal eismo intensyvumą ir pobūdį (pagrindiniai takai, aikštelės, miško/lauko takai). Takų ir jų infrastruktūros (laiptai, tilteliai, pralaidos ir kt.) įrengimo kaina - 0,7 mln. Lt;

4.24.2. elektros apšvietimo ir kitų tinklų įrengimas - 0,6 mln. Lt;

4.24.3. mažosios architektūros objektų ir įrenginių (poilsio, vaikų žaidimo, pramankštos aikštelių, suolų, vaizdinės agitacijos ir informacijos stovų ir kt.) pastatymas - 0,7 mln. Lt;

4.24.4. šlapynės, upelio natūralios vagos tvarkymas, naujos vagos įrengimas, kūdros / tvenkinio kasimas - 0,5 mln. Lt;

4.24.5. esamų medynų tvarkymas, naujų spygliuočių ir lapuočių medžių (apie 5 tūkst.) bei krūmų (apie 1,5 tūkst.) sodinimas, teritorijos rekultivacija, esamų vejų gerinimas ir naujų įrengimas - 0,8 mln. Lt; Parko įrengimo kaina - 3 mln. Lt.

4.25. Preliminari beisbolo aikštelių su reikalinga infrastruktūra įrengimo kaina.

4.25.1. pagal patirtį beisbolo aikščių su infrastruktūra (aikštės konstrukcijos įrengimas, tribūnos su reikiamomis aptarnavimo patalpomis, inžineriniai tinklai, laistymo sistema, apšvietimas ir kt.) įrengimo kaina svyruoja nuo 100 iki 150 Lt/m2. Įvertinant skirtingą aikščių įrengimą ir sąlygas galima teigti, kad aikščių, kurios užimtų apie 5 ha plotą, įrengimas kainuotų nuo 5 iki 7mln. Lt;

4.25.2. žiemos treniruočių ir klubo pastatų pastatymas - 3-4 mln. Lt;

Bendra įrengimo kaina - 8-11 mln. Lt.

4.26. Preliminari bendra projekto įgyvendinimo kaina - 11-14 mln. Lt.

Smėlynės parko projektas 112233 Smėlynės parko projektas 112233


Smėlynės parko projektas 240431 „CENTRAS SU VANDENIU”

Supaprastintas atviras projekto „SMĖLYNĖS PARKO ĮRENGIMAS“ konkursas

Aiškinamasis raštas

Sporto erdvės

Planuojamos Smėlynės parko teritorijos, kaip viešosios poilsio erdvės, sutvarkymo idėja pagrįsta sveiko gyvenimo būdo propagavimu, miesto gyventojų sveikatinimo galimybių paieška ir patrauklios gamtinės - sportinės - pažintinės aplinkos jiems sukūrimu. Planuojant teritoriją, kuriant parko erdves, vadovautasi šūkiu „Sveikame kūne - sveika siela“, siekta gamtinės aplinkos ir galimybių sportuoti darnos. Tokiu būdu visa parko teritorija įgyja sporto erdvių planą.

Parkas suprojektuotas ir beisbolo aikštelių pasiūlymai pateikiami atsižvelgiant į teritorijos gamtos sąlygas, esamą reljefą.

Teritorijos charakteristika

Smėlynės parko teritorija yra išskirta Utenos miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2008-10-30 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 ir sudaro apie 25 ha. Šiuo metu didžioji dalis medžiais užaugusios teritorijos yra priskirta valstybiniams miškams.

Planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje yra apie 40-ies metų brandus pušynas, o pietinėje dalyje - savaiminiai baltalksnių, gluosnių, beržų medynai. Planuojamos teritorijos reljefas gan raiškus - smėlingos kalvos pereinančios į nedidelias lygumas, dalyje šlapias aliuvinis upelio slėnis. Pietvakarinė dalis atlikus nežymius žemės darbus gali būti tinkama sporto aikštynui įrengti. Kalvotoje dalyje yra keletas vietų, kuriose gali būti įrengtos panoraminių vaizdų apžvalgos aikštelės. Reljefas tinkamas bėgimo ir pasivaikščiojimo takams įrengti. Paviršinio vandens pasiskirstymo analizė leidžia teigti, kad teritorijoje tikslinga įrengti vandens telkinį, kuris lietaus metu išsiplėstų tam suformuotose įdubose. Tvenkinio ir tinkamai suformuotos upelio vagos bei mikroreljefo pagalba gali būti pažemintas gruntinio vandens horizontas pietvakarinėje sklypo dalyje, bei sudaryta galimybė pagerinti pietinės dalies želdinių dendrologinę struktūrą.

Vakarinėje teritorijos dalyje yra Smėlio gyvenamųjų namų kvartalas. Šis kvartalas gyventojai bus pagrindiniai parko naudotojai, nes daugiau sutvarkytų želdynų teritorijų arti nėra. Tarp kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta įrengti gatvę. Šiuo metu teritorija yra naudojama ekstensyviai. Gyventojai eina pasivaikščioti išmintais ir minimaliai parengtais takais. Vyksta tranzitinis pėsčiųjų judėjimas nuo Smėlio kvartalo iki „Norfos“ prekybos centro ir nuo J. Basanavičiaus iki Aukštaičių gatvės. Planuojamos teritorijos naudojimą dalinai apriboja esami vandentiekio, nuotekų ir elektros magistraliniai tinklai.

Planuojamo smėlynės parko architektūrinė koncepcija

Atsižvelgiant į Utenos beisbolo klubo „Vėtra“ kreipimąsi į Utenos savivaldybės administraciją su prašymu šioje teritorijoje suplanuoti beisbolo aikšteles su tam reikalinga infrastruktūra, architektūrinės planinės ir funkcinės koncepcijos pagrindas - beisbolo aikštynas. Tačiau įvertinant planuojamo parko gretimybėse esančių gyventojų, pramonės įmonių ir iš kitų miesto rajonų atvykstančių žmonių interesus, likusioje dalyje formuojama lauko rekreacijos infrastruktūra: krepšinio, pievinio futbolo, piknikų aikštelės, pasivaikščiojimui, fizioterapijai, bėgimui tinkami žiediniai takai, atokvėpio aikštelės,...

Parko miškingoje dalyje atliekami landšaftiniai kirtimai suformuojant erdves. Parkas įrengiamas taip, kad galėtų veikti visais metų laikais, tiek dienos, tiek ir tamsiu paros laiku. Pietinėje pusėje esantis mokyklinis stadionas ateityje turėtų būti įjungtas į bendrą Smėlynės parke formuojamų sporto įrenginių sistemą.

Planuojamos parko ribos

Parko ribos patikslinamos ir brėžiamos, orientuojantis į gretimų teritorijų ribas, susisiekimo infrastruktūros objektus bei atsižvelgiant į esamą teritorijos padėtį. Planuojamos teritorijos plotas - 275322 m².

Konkretizuoti sprendiniai

Beisbolo aikštynas

Įgyvendinant minimalią programą, parke numatoma 6,5 ha teritorija beisbolo aikštelių ir joms reikalingai infrastruktūrai įrengti. Pietinėje parko dalyje projektuojamos dvi - didelė (120x120 m) ir maža (90x90 m) beisbolo aikštelės, keturios treniravimosi aikštelės, vieta dengtai patalpai žiemos treniruotėms, numatomos vietos beisbolo klubo pastatui. Planuojamas tribūnų vietų skaičius - nuo 600 vietų su galimybe esant poreikiui išplėsti iki 1200 vietų. Beisbolo aikštelės aptveriamos.

Aikštynas įjungiamas į parko takų sistemą, kad sportininkai galėtų naudoti bėgimo takus ir erdves apšilimui.

Automobilių stovėjimo vietos (150) numatomos palei vakarinį parko pakraštį, privažiuojant nuo bendrajame plane suplanuotos gatvės (J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių jungties) bei prie pietinio parko pakraščio, privažiuojant nuo Aukštaičių gatvės.

Gyvenamasis kvartalas atskiriamas nuo beisbolo aikštelės akustiniu barjeru (reljefo formomis ir biokonstrukcijomis).

Rekreaciniai statiniai ir įrenginiai parke

Tenkinant greta planuojamos teritorijos esančio gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikius, numatomos atviros parko erdvės, kuriose kuriamos trumpalaikio poilsio vietos (7) bei iškylaviečių (piknikų) aikštelės (3). Pastarosios orientuojamos į šeimyninį poilsį, kuomet atvykstama su vaikais, tuo tikslu šalia įrengiant vaikų žaidimų aikšteles. Visos poilsiui skirtos erdvės formuojamos prie parko takų.

Gimnastikos aikštelės

Parko teritorijoje, prie sporto (bėgiojimo) takų, įrengiamos gimnastikos aikštelės. Atstumai viena nuo kitos - 100-150 m. Mankštos įrengimai - skersiniai prisitraukimams, specialūs suolai su atramomis kojų-pilvo raumenims stiprinti, gimnastikos sienelės, įvairūs įrengimai (kelmai, rąstų nuopjovos) sunkumų kilnojimui ir kt.

Sporto įrenginiai

Parko šiaurinėje dalyje formuojama aikštelė, skirta parko lankytojų mankštai, kurioje įrengiami lauko treniruokliai.

Vakariniame pakraštyje numatoma krepšinio aikštelė, į kurią patenkama dviračių (pėsčiųjų) taku bei iš automobilių aikštelės nuo planuojamos gatvės.

Vaikų žaidimų aikštelės

Vaikų žaidimų aikštelių vietos numatomos greta iškylaviečių, kitapus tako, ryškiau neatribojant erdvių viena nuo kitos. Jose gali būti įrengiamos smėlio dėžės, šliaužyklos, sūpynės ir laipiojimo įrengimai, buomai, pasakų nameliai, labirintai ir kt.

Šunų vedžiojimo vietos

Visa parko šiaurinė dalis, rytinis ir vakarinis pakraščiai yra pritaikomi parko lankymui su keturkojais augintiniais: numatomos šiukšlių dėžės šunų ekskrementams (10 vnt.).

Šunų dresavimo aikštelė

Aikštelė šunims dresuoti projektuojama parko šiaurės-rytų pakraštyje, numatant patekimą ir iš išorės - komercinės paskirties objektų teritorijos. Aikštelės plotas - 400 kv.m.

Želdinių tvarkymo sprendiniai

Parko teritorijoje tikslinga formuoti parko - landšaftinį gamtovaizdį. Tuo tikslu būtina atlikti esamo spygliuočių masyvo landšaftinius kirtimus, praturtinti rūšinę augalų sudėtį. Esamos lapuočių giraitės dalinai išsaugomos, vietomis praturtinamos naujomis medžių ir krūmų rūšimis. Atlikus reljefo pertvarkymo darbus, numatomas naujos rūšinės sudėties lapuočių giraičių suformavimas. Rekomenduojamos įveisti augalų rūšys: paprastasis klevas (Acer platanoides), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Qercus robur), erdvę prie formuojamo vandens telkinio papuošti baltojo gluosnio (Salix alba) svyruokline forma, baltųjų sedulų (Cornus alba) krūmais. Paprastųjų pušų (Pinus sylvestris) masyvą numatoma papildyti juodosiomis pušimis (Pinus nigra) bei paprastaisiais kadagiais (Juniperus communis), sukurti kadagių (fitoterapijos) taką.

Vandens telkiniai. Lietaus sodas

Įvertinus vandens tekėjimo ir perteklinio paviršinio vandens kaupimosi vietas, planuojama centrinėje parko dalyje įrengti tvenkinį, kuriame kauptųsi perteklinis kritulių ir sniego tirpsmo vandenys.

Tuo tikslu yra būtina atlikti parko reljefo formavimo darbus, suformuojant daubą centrinėje parko dalyje ir pakelti žemės lygį pietvakariniame kampe - vietoje, kurioje numatyta įrengti didžiąją beisbolo aikštelę.

Numatomas tvenkinys turėtų būti lėkštesniais šlaitais ir atlikti lietaus sodo funkciją. Tvenkinio pakraščiuose būtų galimybė įveisti bei eksponuoti augalus, kurie pratę prie drėgnų augimo sąlygų ir tuo pačiu - surinktų kritulių vandenį, kurio perteklius nutekėtų formuojama paviršine vandens vaga į esamus miesto telkinius, esančius už parko ribų.

Lietaus sodo zonoje formuojamas pažintinis ekologinių sistemų takas - botaninė ekspozicija, skirta pažinti drėgnų vietų augmeniją.

Tvenkinys formuojamas vingiuotais pakraščiais, su sala paukščiams, įrengiamas tiltas ir lieptas bei fontanas.

Susisiekimas

Pėsčiųjų patekimui į parką numatomi 4 takai iš J. Basanavičiaus gatvės, 4 - iš Aukštaičių gatvės, 3 - iš Smėlio gyvenamųjų namų kvartalo (nuo planuojamos C2 kategorijos gatvės) ir 5 takai iš rytinės parko pusės: 2 - nuo prekybos centro „Norfa“ bei 3 - iš kitų komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsižvelgiama į jau susiformavusius takus teritorijoje bei į Utenos miesto bendruoju planu numatytus susisiekimo sprendinius.

Atsižvelgiant į Utenos bendrajame plane numatytą dviračių takų tinklą, projektuojama dviračių tako trasa, einanti per parko teritoriją nuo šiaurinio iki pietinio pakraščio ir jungianti gretimą Vyturių parką su pietrytine Utenos miesto dalimi.

Papildomai parko ribose projektuojama papildoma dviračių tako trasa, jungianti jau minėtą Vyturių parką su Krašuonos parku. Šis dviračių takas projektuojamas vakarinėje dalyje palei suplanuotą gatvę - J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių jungtį.

Takų tinklas

Parko takų tinklas derinamas prie esamų takų trasų, tačiau, numatant keisti parko planą, reljefo aukščius, atsirandant naujiems objektams parko teritorijoje (beisbolo aikštynui) iškyla būtinybė numatyti ir naujus takų maršrutus. Parke formuojamas patogus takų tinklas pasivaikščiojimams ir numatomi žiediniai maršrutai, skirti bėgiojimui. Formuojamas pažintinis, botaninis takas. Pagrindinė parko ašis - dviračių takas (taip pat ir kitas dviračių takas) sutampa su pėsčiųjų takų trasomis.

Rengiant takų planą, išnaudoti esamo reljefo ypatumai, koncentruotasi į patrauklių gamtovaizdžių atvėrimą. Takų susikirtimuose suformuotos atviros aikštelės su meno dirbinių ekspozicijų įrengimo galimybėmis, galimybe įkurti jaukias trumpalaikiam poilsiui skirtas vietas. Vienoje iš tokių aikštelių numatyta vieta šachmatų aikštelei.

Parkas su gretimomis gyvenamąja ir visuomenine teritorijomis susietas patogiais takų tinklo - pėsčiųjų ir dviračių takų ryšiais.

Automobilių parkavimo aikštelės

Automobilių parkavimui numatomos aikštelės, kuriose galima sutalpinti apie 150 automobilių. Aikštelės įrengiamos palei vakarinį parko pakraštį, privažiuojant nuo bendrajame plane suplanuotos gatvės (J.Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių jungties) bei prie pietinio parko pakraščio, privažiuojant nuo Aukštaičių gatvės. Aikštelių danga - betoninės ažūrinės grindinio trinkelės.

Projekto įgyvendinimo etapai

I etapas: miško landšaftinis kirtimas, reljefo pertvarkymas, inžinerinių tinklų perkėlimas ir įrengimas.

II etapas: beisbolo aikštelių įrengimas, parko takų tinklo įrengimas, parko apšvietimo sistemos įrengimas.

III etapas: želdinių įveisimas, parko infrastruktūros įrengimas, smulkiosios architektūros objektų įrengimas.

Statinių sprendinių medžiagiškumas

Takai gruntiniai (smėlio, molio ir cemento dulkių mišinys).

Beisbolo aikštelės - raudonų klinkerinių plytų skaldelė (smulki frakcija).

Aptvarai - metalinis tinklas.

Statiniai ir rekreaciniai įrenginiai - vyrauja medis.

Preliminari parko įrengimo kaina
Landšaftiniai kirtimai, reljefo formavimas - 370,0 tūkst.lt. Takų ir poilsio aikštelių įrengimas - 250,0 tūkst.lt. Tvenkinio įrengimas ir vandens sistemos sutvarkymas - 360,0 tūkst. Lt.
Preliminari beisbolo aikštelių su reikalinga infrastruktūra įrengimo kaina
Didžioji beisbolo aikštė - 1.800,0 tūkst.lt. Mažoji beisbolo aikštė - 700,0 tūkst. Lt. Tribūnos, parkingai, kt - 750,0 tūkst. Lt.
Preliminari bendra projekto įgyvendinimo kaina
4.230,0 tūkst. Lt. Nenumatytos lėšos - 770 tūkst. Lt.  

 

Smėlynės parko projektas 240431 Smėlynės parko projektas 240431 Smėlynės parko projektas 240431


Smėlynės parko projektas 336699 „SLĖNIS BE GATVĖS”

Smėlynės parko įrengimo konkursinio projekto paaiškinimai

Projekto idėja

  • Pašlapusį slėniuką pertvarkyti taip, kad miestiečiai jame galėtų vaikščioti ir žaisti.
  • Miškingus šlaitus saugoti ir puoselėti.
  • Beisbolo aikštyną įkurdinti parko pietryčių kampe molingojoje lygumoje, kuri tinka statyti ir pastatus.

Kraštovaizdžio nagrinėjimas ir vertinimas

Smėlynės parko 27 ha dydžio žemės sklypas yra Utenos rytinėje dalyje, įsiterpęs tarp Smėlio daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo vakaruose ir pramonės rajono pastatų rytuose. Šiauriniame jo paribyje yra J. Basanavičiaus gatvė, o pietuose - Aukštaičių gatvė.

Parko sklypas užima mažo upelio aukštupio slėnį. Upelis teka į pietus ir iš dešinės pusės įteka į Krašuoną. Pastaroji teka į šiaurę ir Utenos miesto sode įteka į Vyžuoną. Upelio slėnio dugnas palyginti platus ir seklus. Jo sąnašas sudaro smėlis ir durpė. Slėnio salpa periodiškai užliejama, yra susiformavusių natūralių kūdrų. Salpa pastatų statybai visiškai netinka. Miesto bendrajame plane sprendinys įstrižai slėnio nutiesti miesto gatvę yra netinkamas, nes pati gatvė miestui menkai reikalinga, gatvės tiesimo sąlygos labai sunkios, o be to sunaikinamas poilsiui naudingas slėnis. Slėnio salpa apaugusi gluosniais, karklais ir baltalksniais. Vakarinėje slėnio dalyje yra elektros aukštos įtampos linijos, kurios iš esmės neleidžia kurti po jomis miesto parką. Šiuo metu po aukštos įtampos linijomis miestiečiai savavališkai yra įkurdinę daržų net ir su laikinais šiltnamiais.

Upelio kairėje arba rytinėje pusėje driekiasi žvirgždingi ir priemolingi, statoki slėnio šlaitai. Pietvakarinėje dalyje yra gili griova, kurios dugnu teka šaltinių vanduo, įsiliejantis į slėnio kūdrų ir griovių tinklą. Šlaitai prieš 40 metų apsodinti pušimis, kurios dabar sudaro skalsius medynus. Pašlaitėmis eina platus žvyruotas takas, o šalia nutiesti vandentiekio ir vandens nuotekų tinklai. Miškingi statoki šlaitai pastatų statybai netinka, tačiau gali būti naudojami miestiečių ramiam poilsiui.

Pietrytiniame parko pakraštyje moreninėje (molingojoje) lygumoje plyti 6 ha dydžio sklypas, kuris yra 15 m aukščiau pakilęs nei slėnio vandenų pakrantės. Tai labiausiai tinkama vieta įvairių pastatų statybai šiame parke.

Sprendinių paaiškinimai

Projektuojamame parke siūloma naudotis susiklosčiusiu takų tinklu. Pagrindinis 6 m pločio parko takas bus tiesiamas slėnio pašlaitėmis iš šiaurės nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Aukštaičių gatvės pietuose. Jis, kaip ir daugelis kitų takų, galėtų būti grįstas pilkomis betono trinkelėmis, kurios, kaip rodo Utenos parkų naudojimo praktika, yra patogios vaikščioti ir lengvai prižiūrimos.

Pagrindinis konkursinio projekto uždavinys - surasti tinkamą vietą beisbolo aikštėms. Toji vieta yra pietrytiniame parko kampe moreninėje lygumoje. Joje telpa dvi beisbolo aikštės - didelė ir maža, o taip pat visi reikalingi pastatai bei automobilių stovėjimo aikštelė. Netoli šios vietos eina vandentiekio, vandens nuotekų ir kiti tinklai, kurie palengvins statybą. Greta esančios miesto gatvės užtikrina patogų susisiekimą. Beisbolo aikštės šioje vietoje nekonkuruoja su kitomis poilsio formomis šiame parke.

Parko upelio slėnio pietinė dalis yra gera vandens paukščių buveinė ir pavienių gamtos stebėtojų pasivaikščiojimo vieta. Siūloma pertvarkyti kai kuriuos esamus sausinamuosius griovius, iškasti vieną didelę kūdrą vietoje kelių mažų. Šalia kūdros siūloma įrengti paplūdimį, o netoliese - aikšteles iškyloms. Iškastas žemes supilti ir paskleisti į šiaurę nuo kūdros ir taip suformuoti didelę vejos aikštę pietinėje pamiškėje. Ši pagrindinė parko aikštė būtų puiki vieta įvairiam poilsiui ne tik Smėlio gyvenamojo kvartalo žmonėms, bet ir iš toliau atvykstantiems.

Į šiaurę nuo pagrindinės parko aikštės numatyta mažų vaikų žaidimo aikštelė, uždara, aptverta. Tvora reikalinga vaikams kontroliuoti, o, kita vertus, pačioje aikštelėje vaikams suteikti daug laisvės.

Šunų dresiravimo aikštelė numatyta parko šiaurės vakarų dalyje. Ją patogu pasiekti iš gyvenamojo kvartalo ir nuo pagrindinio parko tako.

Tualetai numatyti prie pagrindinio parko tako netoli pagrindinės parko aikštės ir prie automobilių stovėjimo aikštelių.

Parke bus statomi suolai aikštelėse ir prie takų, tačiau jų vietos šiame plane M 1:1000 nepavaizduojami.

Želdinių tvarkymas

Iškirtus daugelį baltalksnių ir karklų, pašlapusiose vietose po žemės paviršiaus pertvarkymų siūloma sodinti juodalksnius ir baltuosius gluosnius. Beisbolo aikštynų apželdinimui siūloma sodinti didžialapes liepas, paprastuosius klevus ir paprastuosius ąžuolus. Sodinant krūmus žemesnėse drėgnesnėse vietose siūloma sodinti įvairių rūšių sedulas, o aukštesnėse - kalninius serbentus ir įvairių rūšių lanksvas.

Smėlynės parko projektas 336699 Smėlynės parko projektas 336699


Smėlynės parko projektas 803418 „KONTRASTAI”

Smėlynės parko įrengimas

Aiškinamasis raštas

5.11.1.1. Trumpas idėjos apibūdinimas

Parko sutvarkymo idėją diktuoja esama gamtinė aplinka, - poilsio takai įrengiami pušyne, žaidimo ir treniruoklių vietos - prie esamų vandens telkinių (tvenkinių). Beisbolo sporto parkui parenkama vieta pakankamai lygioje aukštumoje, ten kur geriausias ir paprasčiausias susisiekimas ir patekimas (transportu ir pėsčiomis).

Projektuojamą parko teritoriją kerta bendrajame plane numatyta gatvė, - tai tik privalumas, kadangi:

  1. parko zonoje prie gyvenamųjų namų atsiranda galimybė įrengti aikštelę - paaugliams ir žmonėms vedžiojantiems šunis nereikia kirsti gatvės norint pasivaikščioti (į žaidimo aikštelę maži vaikai vyks lydimi suaugusiųjų);
  2. atsiranda galimybė parke numatyti automobilių statymo aikštelę. Automobilių aikštelę galima gražia „įpinti“ į esamą reljefą ir gamtinę aplinką

Dalį parko teritorijos, kurią atkerta Bendrajame plane numatyta gatvė ir kurioje dabar daugiabučių namų gyventojai yra įsirengę daržus siūloma palikti daugiabučių namų gyventojų naudojimui (tai nedidelis apie 0,5ha teritorijos plotas).

Takai

  1. Takai įrengiami esamų takų vietoje (išskyrus tuos kurie yra prie naujai numatomų objektų, pvz. žaidimo aikštelių);
  2. Siūlomi dviejų tipų takai, - trinkelių ir skaldos atsijų dangos takai.

Želdynų tvarkymo koncepcija, gamtinė aplinka

  1. Šalinami menkaverčiai želdiniai, krūmai;
  2. Išsaugomas natūralus reljefo gamtinis charakteris;
  3. Įrengiami nauji gėlynai;
  4. Sutvarkomi esami, įrengiami nauji tvenkiniai drėgnose vietose;
  5. Sutvarkomi esami kanalai.

Apšvietimas

  1. Siūlomi parkiniai šviestuvai ant atramų.

Mažoji architektūra

  1. Parke statomi suoliukai, šiukšliadėžė, dviračių stovai, informaciniai stendai.

Kita

  1. Aukščiausioje parko vietoje siūloma įrengti aikštelę su apžvalgos bokštu.

Projektą galima įgyvendinti etapais

5.11.1.3. Preliminarūs bendrieji statinių rodikliai

Beisbolo klubo pastatas: bendras plotas: 240-300m², aukštis - du aukštai;

Salė žiemos treniruotėms: plotas - 1250m², aukštis - vienas aukštas.

Parkavimo aikštelė: 128-140 automobilių vietos.

Abu pastatai yra netoli esamų vandentiekio ir nuotekų tinklų trasos.

5.11.1.4. Statinių sprendinių medžiagiškumas

Beisbolo klubo pastatas: skandinaviškas minimalizmas, fasadams siūloma naudoti impregnuotą mediena, pastatas su stebėjimo erdvėmis, kurios nukreiptos ir vizualiai susietos su beisbolo aikštėmis;

Salė žiemos treniruotėms: klijuoto medžio konstrukcijų arena, fasadas - lakštinės medžiagos.

5.11.1.5. Įrengimo kaina.

  1. Parko sutvarkymo projekto įgyvendinimo kaina labai priklauso nuo statytojo pasirinktų mažosios architektūros elementų (suolai, šviestuvai ir t.t.), sporto bei žaidimo įrenginių (sporto įrengimai, vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai), inžinerinių statinių - tiltelių charakteristikų bei kiekio, kadangi tai gali sudaryti 15-20 proc. projekto sprendiniams įgyvendinti skirtų lėšų.
  2. Sporto parko projekto įgyvendinimo kaina labai preliminari ir priklauso nuo esamo grunto geologinių sąlygų, kadangi didžiąją dalį darbų sudarys žemės darbai. Siekiant sumažinti sporto parko įrengimo kainą, beisbolo aikštynui buvo parinkta pakankamai lygi, sausa aukštuma, kuri yra prie esamų gatvių (susisiekimo infrastruktūros ir inžinerinių tinklų įrengimo kaštų sumažinimas).

Apytikslė (kiekiai preliminarūs) projekto įgyvendinimo kaina:

5.11.1.5. Preliminari parko įrengimo kaina

Eil. Nr. Pavadinimas Kiekis Vnt. Vieneto kaina, Lt Kaina, Lt
1.1. Trinkelių takai, plotis 2,5m, viso 3609m 9023 95 857185
1.2. Skaldos atsijų takai, plotis kintamas 1,5-3,0m, viso 764m 1528 60 91680
2.1. Vaikų žaidimo aikštelė su 5-7 žaidimo įrenginiais (apie 1200m³) 1 vnt. 145000 145000
2.2. Sporto įrenginių aikštelė su 5-7 treniruokliais (apie 750m³) 1 vnt. 105000 105000
2.3. Šunų dresavimo aikštelė (apie 1500m³) 1 vnt. 77000 77000
4. Poilsio vieta su apžvalgos bokštu (115m²) 1 vnt. 20000 20000
5.1. Želdiniai (teritorijos tvarkymas, gėlynai, kanalų tvarkymas) 20,98 ha 25000 524500
5.2. Esamų tvenkinių sutvarkymas (3 vnt.) 18 a 850 15300
5.3. Naujo tvenkinio įrengimas (1 vnt.) 15 a 1350 20250
5.4. Tilteliai su pamatų įrengimu 5 vnt. 7500 37500
6.1. Suolai 120 vnt. 1500 180000
6.2. Šiukšliadėžės 50 vnt. 200 10000
6.3. Dviračių stovai 10 vnt. 350 3500
7.1. El. kabelių klojimas 4373 m 85 371705
7.2. Šviestuvai ant atramų 210 vnt. 2200 462000
2920620Lt+PVM ( 845870,02 eurai+PVM )

 

5.11.1.6. Preliminari beisbolo aikštelių su reikalinga infrastruktūra įrengimo kaina

Eil. Nr. Pavadinimas Kiekis Vnt. Vieneto kaina, Lt Kaina, Lt
1.1. Aikštė 120x120m, žiūrovų vietų skaičius - 500 1 vnt. 850000 850000
1.2. Aikštė 90x90m, žiūrovų vietų skaičius - 100 - 300 1 vnt. 475000 475000
2 Klubo pastatas 240 1750 420000
3 Salė 1250 1250 1562500
4 Parkavimo aikštelė - 128 vietos 4800 120 576000
5.1. Kietosios dangos 7510 95 713450
5.2. Žaliosios dangos (želdiniai) 1,23 ha 35000 43050
6.1. Šviestuvai aikštėms 14 vnt. 6000 84000
6.2. Šviestuvai teritorijai 24 vnt. 2200 52800
7 Aptvėrimas ir apsaugos priemonės 998 m 195 194610
4971410Lt+PVM ( 1439819,86 eurai+PVM )

 

5.11.1.7. Preliminari bendra projekto įgyvendinimo kaina

Parko įrengimo kaina: 2920620 Lt+PVM 845870,02 eurai+PVM
Beisbolo aikštyno įrengimo kaina: 4971410 Lt+PVM 1439819,86 eurai+PVM
Bendra įgyvendinimo kaina: 7892030 Lt+PVM 2285689,87 eurai+PVM

 

Smėlynės parko projektas 803418 Smėlynės parko projektas 803418 Smėlynės parko projektas 803418


Smėlynės parko projektas 797345 „ARCHITEKTŪRINIS”

Aiškinamasis raštas

Smėlynės parkas

Smėlynės parko teritorijos išskirtiniai bruožai yra jame esantis reljefas ir augmenijos įvairovė. Projekte numatomomis priemonėmis stengiamasi maksimaliai išnaudoti šiuos parko privalumus. Parko takai projektuojami atsižvelgiant į esamą reljefą, apželdinimą ir inžinerinę infrastruktūrą. Takų sistemą sudaro du pėsčiųjų traktai vedantys iš šiaurinės dalies į pietus ir keturi juos kertantys skersiniai traktai. Arčiausiai J. Basanavičiaus g. projektuojama sporto zona su energiją generuojančiais treniruokliais, kurių pagalba apšviečiama sporto zona. Greta, pagal Utenos miesto bendrąjį planą planuojamo naujos gatvės esančioje parko teritorijos dalyje, projektuojamas gyvūnų iš dekoratyvinių augalų parkas. Centrinėje parko dalyje planuojami tvenkiniai su dirbtinėmis kalvomis ir didžiajame tvenkinyje numatoma sala. Pietvakarinėje teritorijos dalyje numatoma zona šunų dresavimo aikštelei. Parke projektuojamas nedidelis amfiteatras ir kita mažoji architektūra (suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, dviračių stovai ir pan.).

Beisbolo aikštelės

Projektuojamos dvi beisbolo aikštelės: didžioji ir mažoji. Didžioji aikštelė suplanuota ties Aukštaičių ir Metalo g. sankryža. Mažoji lygiagrečiai Aukštaičių g. minimaliai įsiterpdama į medžiais apaugusią parko dalį. Didžioji beisbolo aikštelė projektuojama su tribūnomis 500 žiūrovų. Po tribūnomis numatoma vieta jūriniams konteineriams, kuriuose šiltuoju sezono metu gali būti įrengiamos persirengimo kambariai, kavinė, bilietų kasos, dviračių nuomos punktas ir pan. Tribūnų konstrukcija sudaryta iš trijų pagrindinių elementų betoninių tribūnų, metalinio karkaso stogo ir metalinių atramų, kurios tarpusavyje „surištos“ taip, kad statinio architektūrinė išraiška būtų kuo grakštesnė ir būtų išvengta nereikalingų konstrukcijų. Šalia didžiosios aikštelės numatoma vieta aikštelė skirta riedlentininkams, riedutininkams ir dviračių sporto mėgėjams.

Sporto centras

Šalia didžiosios aikštelės projektuojamas sporto centras, su treniruoklių sale, patalpomis beisbolo klubui, kavine ir universale sale. Aikštės ir sporto centro klientų poreikiui aptarnauti projektuojama 138 automobilių vietų aikštelė. Sporto centro planinę struktūrą sudaro salė, aplink kurią išdėstyti trys blokai: treniruoklių salė, persirengimo ir kitos pagalbinės patalpos ir kavinė. Pastato forma lakoniška. Stogo konstrukciją sudaro klijuoto medžio kesonas. Numatoma berėmio stiklo fasadinė sistema ir fibrocemento plokščių apdaila fasadams. Šalia parko esantys nenaudojami pastatai esant poreikiui gali būti pritaikomi viešbučio paskirčiai.

Bendrieji statinių rodikliai

Bendras parko plotas 278139.22 m2

Didžioji beisbolo aikštelė 120x120 m, tribūnos 500 vt.

Mažoji beisbolo aikštelė 90x90 m.

Sporto centro bendrasis plotas. 1345.49 m2

Preliminari projekto įgyvendinimo kaina

Preliminari parko įrengimo kaina: 2 mln. Lt.

Preliminari beisbolo aikštelių įrengimo kaina: 3 mln. Lt.

Preliminari sporto centro įrengimo kaina 3 mln. Lt.

Smėlynės parko projektas 797345 Smėlynės parko projektas 797345 Smėlynės parko projektas 797345

Smėlynės parko projektas 797345 Smėlynės parko projektas 797345 Smėlynės parko projektas 797345

 

Informacijos šaltiniai: tekstas, foto - Utenos rajono savivaldybė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga.