Utenos rajonas Įkurtas 1950 metais. Plotas - 123 tūkstančiai hektarų, tame tarpe miško žemės plotai - 36 tūkstančiai hektarų, žemdirbystės plotai - 61 tūkstantis hektarų, kiti plotai - 26 tūkstančiai hektarų. Tyvuliuoja 186 dideli ežerai. 2001 metų pradžioje gyveno 53,3 tūkstančio gyventojų, iš jų kaime - 17,2 tūkstančio gyventojų.
1995 metais įsikūrė Utenos savivaldybė, yra 10 seniūnijų: Utenos miesto, Utenos rajono, Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Užpalių ir Vyžuonų seniūnijos. Skyriai: aplinkos apsaugos, kultūros, juridinis ir personalo, socialinės rūpybos ir slaugos, architektūros ir teritorijų planavimo, civilinės metrikacijos ir žemės ūkio skyriai. Komitetai: ekonomikos, finansų, biudžeto ir turto valymo, švietimo, kultūros, sporto, socialinių ir sveikatos reikalų, kaimo ir aplinkos apsaugos reikalų, urbanistikos ir statybos reikalų, kontrolės komitetai. Tarnybos: kontrolieriaus, administracijos specialistai, buhalterijos, administracijos ūkio, informacinių technologijų ir kanceliarijos tarnybos. Merai: Rimantas Dijokas (1995 - 1997 metais), Edmundas Pupinis (1997 - 2001 metais), Jonas Burokas (2001 - 2003 metais), Alvydas Katinas (2003 - 2023 metais), nuo 2023 metų - Marijus Kaukėnas.
 |
 |
 |
 |
| Meras Rimantas Dijokas (1995 - 1997) |
Meras Edmundas Pupinis (1997 - 2001) |
Meras Jonas Burokas (2001 - 2003) |
Meras Alvydas Katinas (2003 - 2023) |
 |
|||
| Meras Marijus Kaukėnas (Nuo 2023) |
Šiuo metu Utenos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Švedijos Lidčopingo savivaldybe, Čekijos Respublikos Trebon miestu, Lenkijos Respublikos Chelmo miestu, Italijos Lazio regiono Latinos provincijos Pontinijos komuna, Latvijos Respublikos Preilių rajono savivaldybe, Ukrainos Respublikos Kovelio miestu. Daugiausia bendradarbiaujama kultūros, sporto srityse, keičiamasi jaunimo, moksleivių delegacijomis, meno kolektyvais. Čekijoje viešėjo ir kūrė Utenos tautodailininkų - medžio drožėjų grupė. Rajono savivaldybė dalyvauja Euroregiono "Ežerų kraštas" veikloje. Į šį regioną įeina Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pasienio rajonai. Šio Euroregiono tikslas - plėtoti pasienio rajono ekonominę ir kultūrinę veiklą, bendradarbiavimą šioje srityje.
Utenos miesto seniūnija
Pirmosios savivaldos organizacijos atsiranda tada, kai gyvenvietėms suteikiamos miestų teisės. Utena 1486 metais tampa miestu. Vėliau savivaldos teisės buvo suteikiamos ir žydų bendruomenėms. Bajorai iki 1863 metų sukilimo turėjo nepilną savivaldą, XIX amžiuje savivaldos veikė teritoriniu principu. 1919 metais spalio 28 dieną savivaldos rinkimų įstatymu įkuriamos miestų ir valsčių savivaldybės. Utenoje buvo miesto taryba ir miesto valdyba, kuriai vadovavo burmistras. Antrojo Pasaulinio karo metais savivaldybės panaikinamos.
1944 metais įsikuria Utenos miesto DŽDT vykdomasis komitetas, pavaldus Utenos rajono DŽDT vykdomam komitetui. Miesto taryba dviems metams rinkdavo vykdomąjį komitetą. Komitetas rūpinosi finansiniais, ūkiniais socialiniais ir kitais gyventojų reikalais. Nuo 1971 metų atsiranda gatvių komitetai, renkasi gyventojų sueigose. Jų skaičius išaugo iki penkiolikos. 1944 metais miesto vykdomajame komitete dirbo 3 darbuotojai. Vykdomojo komiteto pirmininkas - Juozas Kavaliauskas. 1987 metais miesto taryboje buvo 72 deputatai. Rinkimai į miesto deputatų tarybą vyko kas du metai.
1990 metų vasario 12 dieną Utenos miestas priskirtas žemesniajai savivaldybių kategorijai. Valdžios organai - Liaudies deputatų taryba, valdymo organas - miesto meras. Išrinkta nauja miesto taryba, susidedanti iš 18 deputatų. Tarybos pirmininkas Feliksas Žalnierius, pavaduotoja - Emilija Fedaravičienė. Miesto meru išrinktas Nerijus Žiedas, jo pavaduotojos - Genovaitė Juknevičienė ir Elena Prieslekienė. Jie dirbo iki 1994 metų. 1995 metais išrinkti 27 Tarybos nariai, panaikinama merija ir sudaroma Utenos seniūnija, apimanti Utenos miesto ribas. Nuo 1995 metų seniūnu dirba Petras Galiauskas. Seniūnija vadovaujasi 1995 metų rajono mero patvirtintais nuostatais. Seniūnija rūpinasi miesto švara, eismo saugumu, kapinėmis, prekyba, rengia talkas ir kita. Seniūnija užima 22 kvadratinių kilometrų žemės plotą, gyvena apie 35 tūkstančius gyventojų.