2024 m. kovo 19 d. antradienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

( Balsų 1 )

herbas_gorisGoris (გორი) - miestas Gruzijos centrinėje dalyje, Šida Kartlio regione, prie Kuros ir Liachvės upių santakos. Svarbus transporto mazgas. Per miestą eina Tbilisio-Suchumio kelias ir geležinkelis. Medvilnės, elektronikos, statybinių medžiagų, maisto, medžio apdirbimo, tiksliųjų prietaisų gamybos pramonė. Institutas, teatras, istorinis ir J. Stalino muziejai. Dramos teatras. Gyventojų 48143 (2014 metai). Goris žinomas nuo VII amžiaus. Yra viduramžių pilies Goriscichės griuvėsiai. 1801 metais Goriui suteiktas miesto statusas.

1920 metais miestą smarkiai nuniokojo žemės drebėjimas. 2008 metų rugpjūčio mėnesį Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metu miestą nusiaubė Rusijos karinė aviacija. Išliko XII amžiaus bažnyčia, XIII amžiuje statytos ir kelis kartus perstatytos tvirtovės griuvėsiai, XVIII amžiaus šv. Jurgio bažnyčia. 1878 metais Goryje gimė sovietų diktatorius Josifas Stalinas (1879–1953). Sovietmečiu jam pastatytas paminklas, vienas didžiausių TSRS, nugriautas tik 2010 metų birželio 25 dieną, praėjus 20 metų nuo Gruzijos nepriklausomybės atgavimo.

2019 metų gegužės 25 dieną Utenos rajono savivaldybė pasirašė draugystės ir tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su Gorio miestu (Gruzija). Goris – dešimtasis miestas-partneris, su kuriuo Utena yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Sutartį pasirašė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas bei Gorio savivaldybės meras Konstantine Tavzarashvili. Sutartyje pabrėžiama, kad Utena ir Goris pripažįsta draugiško bendradarbiavimo plėtojimo svarbą, siekiant pagerinti ekonomiką ir kultūrą, dirbs kartu sąžiningai, abipusiu susitarimu ir pagarba, siekdamos sukurti draugiškus santykius. Pasirašydamos sutartį, šalys susitarė siekti bendradarbiauti investicijų, ekonominės, socialinės apsaugos, visuomenės sveikatos, švietimo, kultūros ir sporto, turizmo ir poilsio srityse.

Glubokas - Miesto riboženklis Glubokas - Įžymių tautiečių alėja Glubokas - Įžymių tautiečių alėja

Gruzija, arba Sakartvelas (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

veliava_gruzijaGruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 metais krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija. X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai. Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 metų gegužės 26 dieną pasiskelbė nepriklausoma. 1921 metų vasario 16 dieną Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 metų balandžio 9 dieną Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.

Gruzija suskirstyta į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos: Abchazija ir Adžarija bei 1 buvusi autonominė provincija – Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu. Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos.

Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravanis (38 km²).

Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas. Gyventojų daugumą sudaro gruzinai (83,8%), taip pat yra nemažai armėnų (5,7%), rusų (1,5%), azerbaidžaniečių (1,5%), osetinų (0,9%). Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82%, rusų stačiatikiai – 2,0%), nemažai musulmonų (9,9%).

Populiariausios sporto šakos Gruzijoje – futbolas, krepšinis, regbis, imtynės, ledo ritulys ir sunkioji atletika.

Informacijos šaltiniai: tekstas - Vikipedija, Utenos rajono savivaldybė, foto - Vikipedija.

Įrašai

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 739

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka