2024 m. kovo 28 d. ketvirtadienis
Orai Utenoje Utenos autobusų stoties eismo tvarkaraščiai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras Utenos rajono savivaldybės informacija Utenos internetinė televizija Utenos radijas Televizijos programa Valiutų kursai
Dienos vardadieniai:
Dienos patarlė:
Horoskopas: Metai:

show01

  • Senamiestis

    Utenio aikštė

  • Centras

    Skulptūra "Vaivorykštė"

  • Vyžuonos parkas

    Sporto arena

  • Dauniškis

    Dauniškio parkas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Paminklinis akmuo miesto įkūrimui

  • Dauniškis

    Kultūros centras

  • Senamiestis

    Vyžuonėlio ežeras

  • Aukštakalnis

    Auikštakalnio daugiaaukščiai

  • Aukštakalnis

    Oro balionų fiesta

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero fontanas

  • Dauniškis

    Dauniškio ežeras

  • Dauniškis

    Dauniškio ežero tiltas

( Balsų 0 )

spauda lenino keliuMŪSŲ KRAŠTIEČIAI

Interviu su Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Prezidiumo vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi akademiku Kazimieru MEŠKAUSKU.

Gyvename sparčios mokslo plėtotės laikotarpiu. Yra apskaičiuota, kad mūsų respublikoje kas šešeri metai padvigubėja mokslinių tyrimų mastai, taip pat mokslinės informacijos srautas.

Mokslo tiriamojo darbo centrą respublikoje sudaro Mokslų Akademija su joje veikiančiais 12 institutų, eksperimentine baze, botanikos sodu, biblioteka ir kitais padaliniais. Didžiulis mokslinis tiriamasis darbas vyksta aukštosiose mokyklose, žinybiniuose institutuose, projektavimo - konstravimo biuruose, moksliniuose - gamybiniuose susivienijimuose ir kt.

Struktūriškai Mokslų Akademiją sudaro trys skyriai. Pats didžiausias jų, kuriame dirba per 2000 žmonių, - Fizikos, technikos ir matematikos. Į jį įeina Matematikos ir kibernetikos, Puslaidininkių fizikos, Fizikos ir fizinių techninių energetikos problemų institutai. Tarp kitko, Matematikos ir kibernetikos institutui vadovauja buvęs uteniškis, pasaulinio garso mokslininkas, akademikas Vytautas Statulevičius. Chemijos ir biologijos skyriuje taip pat keturi institutai: Chemijos ir cheminės technologijos, Biochemijos, Botanikos bei zoologijos ir parazitologijos su daugiau kaip 1500 darbuotojų. Ir, pagaliau, trečiasis skyrius - Visuomenės mokslų. Ir čia keturi institutai: Ekonomikos, Istorijos, Filosofijos, Sociologijos ir teisės bei Lietuvių kalbos ir literatūros. Šie keturi institutai atlieka nemaža teorinių darbų, taip pat tokių, kurie turi didelę praktinę reikšmę. Pavyzdžiui, Ekonomikos institute sukoncentruotas gana pajėgus kolektyvas gamtiniams resursams techniškai ir ekonomiškai įvertinti ir jų racionaliam naudojimui tirti. Ypač ženklūs institute mokslininkų darbai žemių (taip pat ir miškų žemių) ekonominio vertinimo srityje. Institute ieškoma būdų kuo tikslingiau panaudoti statybines - inertines žaliavas, durpes ir pan. Nagrinėjamos kompleksinio vandens panaudojimo ir apsaugos nuo jo užteršimo problemos.

Belieka paminėti, kad šiuo metu Mokslų Akademijoje ruošiamos visą liaudies ūkį apimančios prognozės ne tik artimiausiems 5-10 metų, o gerokai ilgesniam - iki 2005 metų laikotarpiui.

Mokslas ir Utena: ryšiai, pagalba...

Atvirai pasakysiu, buržuazijos valdymo metais Utenos miestas ir jo rajonas tiesiog merdėjo.

Kitokia padėtis socializmo sąlygomis. Dėsningo proceso išdavoje Šiaurės Rytų Lietuvoje turėjo įsikurti rajono centras. Čia reikėjo išvystyti gamybines jėgas, visų pirma, pramonę. Šis uždavinys buvo sprendžiamas respublikos direktyviniuose organuose, kuo vadovaujantis ir rūpinamasi Utenos miesto bei rąjono formavimu.

Tuo pačiu norėčiau pridurti, kad pramonę Utenoje pradėjome kurti pavėluotai ir nemaža dalis buvusios laisvos darbo jėgos iš šio regiono pasitraukė. Vien dėl to dabartiniam etape atsiranda problemų, kurių galėjo ir nebūti.

Kokios tai ypatingos pagalbos Utenai, manyčiau, nereikia. Įmonėms būtina, naudojant vidaus rezervus, intensyvinti gamybą, tobulinti valdymą, efektyviau panaudoti gamybinius fondus, taip pat diegti naują techniką ir tuo pagrindu kelti darbo našumą, tai yra sėkmingai spręsti vieną iš pačių svarbiausių TSKP ekonominės politikos uždavinių.

Jūsų asmeniški ryšiai su Utena?

Gerbiu visą mūsų šalį, jos žmones, tuo pačiu ir savo tėviškę - Leliūnus, Uteną. Gerbiu brangią Rytų Aukštaitiją su jos kalvomis ir iškarpytu reljefu, ežeriukais, miškais ir miškeliais.

Ką nors ypatingo Utenai nenuveikiau. Bet aš stengiausi ir stengiuosi, kiek leidžia jėgos ir galimybės, bendrauti su savo krašto žmonėmis, patarti, padėti jiems.

Mokslų Akademijos sistemoje dirba nemažai uteniškių...

Tarybų Lietuvoje priskaičiuojama maždaug 15 tūkstančių mokslo darbuotojų, iš jų beveik 5000 dirba Mokslų Akademijoje. Specialiai nesidomėjau, tačiau, kartu atrodo, visuose dvylikoje musų institutų darbuojasi gal pusantro šimto (o gal ir pilni du šimtai) mokslininkų, kilusių iš Utenos rajono. Jau minėjau akademiką Vytautą Statulevičių. Plačiai žinomi mokslų daktarai ir profesoriai Vytautas Straižys, Laimutis Telksnys, Donatas Surgailis, Algirdas Vaškelis ir daugelis kitų. Uteniškiai mokslininkai dirba labai įvairiose srityse - matematikoje, astrofizikoje, atpažinimo teorijoje, chemijoje, ekonomikoje ir kitose progresyviose mokslo srityse.

Negaliu nepaminėti visos plejados žymių medikų, kurių vaikystė ir paauglystė prabėgo Utenos krašte. Vilniaus universitete bei sostinės klinikose dirba medikai S. Mičelytė, A. Sviklius, V. Kviklys, A. Telyčėnas...

Šį interviu skaitys ir besimokantis jaunimas. Ne vienas svajoja ir apie mokslininko ateitį...

Kiek tai liečia patraukimą dirbti mokslo tiriamąjį darbą, tai čia yra vieno didelio ir gana sudėtingo klausimo apie profesijos pasirinkimą dalis.

Jaunas žmogus, pasirinkdamas gyvenime savo veiklos sritį, turi tai daryti labai apgalvotai, visapusiškai apsvarstyti, nuosekliai ir be skubėjimo pasverti visus motyvus, visas puses, nes nuo to daug priklausys jo tolesnio gyvenimo sėkmė.

Man atrodo, žmogui būti patenkintam gyvenimu reikia nedaug. O gal labai daug? Visų pirma, būtina gyventi visuomenėje, kurioje nėra antagonistinių prieštaravimų. Būtina gyventi draugiškai, nuoširdžiuose kolektyvuose, dirbti mėgstamą darbą ir turėti gerą, darnią šeimą. Tai daugmaž pagrindinės sąlygos mūsų kasdieninėje realybėje.

Mokslinis darbuotojas negali nemylėti savo darbo. Tik pasinerdamas į jį, jis gali kurti, mąstyti. Tik pilnai atsidavus, kyla naujos idėjos, uždaviniai, problemos, kurioms išspręsti prisireikia mėnesių, metų, dešimtmečių, o kartais ir viso gyvenimo.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi M. SALAGIRIS

Informacijos šaltinis: tekstas iš laikraščio "Lenino keliu" 1985-02.

Prisijungti

Dabar lankosi

Mes turime svetainėje prisijungusių svečių 245

Senoji svetainė

senoji_svetaine

Atsitiktinė nuotrauka